Tėvai: Kazimieras Zulonas – miškininkas, eigulys, vidutinis valstietis, ir Liudvika Kručaitė-Zulonienė iš Gegužinių kaimo (Kupiškio r.) – siuvėja, kaimo švietėja.

1939 m. baigė Šimonių (Kupiškio r.) pradinę mokyklą, 1939–1944 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje. 1944–1946 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje įgijo mokytojo specialybę.

1946–1949 m. K. Zulonas dirbo Šimonių (Kupiškio r.) progimnazijos mokytoju, 1949 m. nuo vasario iki rugsėjo kartu ėjo ir Šimonių valsčiaus Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus vedėjo pareigas. 1949–1950 m. jis buvo progimnazijos, 1949 m. rudenį pertvarkytos į nepilną vidurinę mokyklą, direktorius, kartu dirbdamas ir jos mokytoju.

Nuo 1950 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno ir dirbo Anykščiuose.

1950–1954 m. K. Zulonas buvo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorius, kartu dirbo ir Anykščių 2-osios septynmetės mokyklos mokytoju. Kaip mokyklų inspektorius jis tvarkė ir visų Anykščių rajono mokytojų asmens bylas, buvo atsakingas už darbo knygelių pildymą.

1954–1960 m. jis buvo Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Šioje mokykloje jis išleido vieną savo auklėtinių abiturientų laidą (1959 m.). Apie 1956–1958 m. jis buvo Švietimo darbuotojų profsąjungos Anykščių rajono komiteto neetatinis pirmininkas.

Paskirtas 1958 m. balandžio 18 d., 1958–1971 m. K. Zulonas dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, pagal pareigų pasidalijimą buvo atsakingas už švietimo ir kultūros sritis. Jam vadovaujant, Anykščių rajone buvo įdiegta visuotinio mokymo sistema, pastatyta naujų mokyklų ir jų priestatų, kultūros namų, medicinos įstaigų patalpų, į geresnes patalpas perkeliamos kaimų bibliotekos.

K. Zulono iniciatyva 1961 m. prasidėjo Anykščių rajono nuolatinis kultūrinis bendradarbiavimas su Maduonos (Latvija) rajonu, buvo plėtojami kultūros ir švietimo ryšiai su Jekabpilio (Latvija), Viru (Estija), Toločino (Baltarusija) rajonais. Jis rūpinosi ugdyti kultūrinės veiklos vadovus, telkti meno saviveiklos entuziastus. 1970 m. respublikinei dainų šventei jis subūrė 17 rajono meno saviveiklos kolektyvų – 500 saviveiklininkų delegaciją, trys kolektyvai tapo šventės laureatais. K. Zulono pastangomis Anykščių rajono kultūros įstaigos 1968–1970 m. tapo Lietuvos lyderėmis.

1971 m. nuo birželio iki rugsėjo jis ėjo Anykščių aštuonmetės mokyklos vyresniojo pionierių vadovo pareigas. Paskirtas 1971 m. rugsėjį, 1971–1974 m. jis buvo Anykščių rajono vakarinės (pamaininės) vidurinės mokyklos direktorius.

Nuo 1971 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą.

1976–1978 m. K. Zulonas dirbo Anykščių rajono "Lenino keliu" (Vaitkūnai) kolūkyje pirmininko pavaduotoju politiniam-masiniam darbui, buvo šio ūkio partinės organizacijos sekretorius. Dėl pablogėjusios sveikatos vėliau jis nebedirbo.

1960–1973 m. K. Zulonas buvo Lietuvos komunistų partijos Anykščių rajono komiteto narys, 1959–1973 m. – Anykščių rajono tarybos deputatas, 1954–1960 m. – Anykščių rajono liaudies teismo tarėjas. 1955–1958 m. jis buvo išrinktas Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Anykščių rajono komiteto pirmininku, 1958–1960 m. buvo Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto narys.

K. Zulonas rašė eiles, publicistinius straipsnius, pasižymėjo didele erudicija. Jis buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys (nuo 1994 m.).

Jo iniciatyva 1997 m. vasario 3 d. susibūrė ir buvo įkurtas Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių rajono skyrius, o K. Zulonas buvo išrinktas pirmuoju jo pirmininku, planavo leidybinius darbus.

Jis buvo apdovanotas medaliu "Už šaunų darbą V. I. Lenino 100-ųjų gimimo metinių proga" (1970 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo Garbės raštu (1965 m.), SSRS Kultūros ministerijos ženklu "Už labai gerą darbą" (1970 m.), Lietuvos SSR meno saviveiklos žymūno ženkleliu (1969 m.), kitokiais žinybiniais apdovanojimais.

Jis mokėjo rusų, latvių, prancūzų, vokiečių ir lotynų kalbas.

Buvo vedęs, žmona Elena Budrytė-Zulonienė (1928–1987) – finansininkė. Liko našlys. Duktė Dainora Zulonaitė (g. 1957 m.).

Mirė 1997 m. kovo 3 d. Anykščiuose. Palaidotas Svėdasų (Anykščių r.) kapinėse.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius sudarė K. Zulono personalinį rankraščių ir kitų asmeninių dokumentų fondą F.22, kuriame yra 87 saugomi vienetai, apimantys 1944–1997 m. laikotarpį (sugrupuotas ir susistemintas 2020 m.).