Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jurgis KAROSAS
2023-12-28

Vardas: Jurgis
Pavardė: KAROSAS
Gimimo data: 1902-04-27
Gimimo vieta: Elmiškio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Miškininkas, politinis kalinys


Tėvai: Juozas Karosas (1870–1934) ir Veronika Puodžiūnaitė-Karosienė (1875–1971) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, turėję 60 hektarų žemės. Šeimoje, kurioje gimė 17, bet užaugo 10 vaikų, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Kazimieras Karosas (1905–1979) – žemdirbys ūkininkas, Ona Karosaitė-Sriubienė (1908–2001) – žemdirbė, Klemensas Karosas (1911–1955) – kariškis, Juozas Karosas (1913–1944) – kariškis aviatorius, Teklė Karosaitė-Raščiuvienė (1915–1986) – darbininkė, Otilija Karosaitė-Pekarskienė (1917–2017) – žemdirbė, tremtinė, Povilas Karosas (1919–1982) – inžinierius elektrikas, Anelė Karosaitė-Tamašauskienė (1922–2016) – žemdirbė, Jonas Karosas (1926–1979) – žemėtvarkininkas. Giminaičiai: sūnėnas (sesers Otilijos sūnus) Vidmantas Povilas Pekarskas (g. 1942 m.) – mokslininkas matematikas, sūnėnas (sesers Onos sūnus) Vytautas Sriubas (1929–2016) – inžinierius, sporto organizatorius, dukterėčia (sesers Anelės duktė) Rita Tamašauskaitė-Rudaitienė (g. 1941 m.) – pedagogė, sportininkė irkluotoja, dukterėčia (sesers Teklės duktė) Nijolė Raščiūtė-Špokienė (g. 1939 m.) – mokslininkė agronomė.

1902 m. balandžio 28 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius, krikštatėviai buvo Feliksas Karosas ir Marija Baranauskaitė.

Tėvams persikėlus, nuo 1915 m. augo Sterkonyse. Mokėsi Debeikių ir Anykščių pradžios mokyklose, 1918–1922 m. baigė Utenos progimnaziją, kur buvo būsimojo istoriko Adolfo Šapokos (1906–1961) bendramokslis ir suolo draugas. Mokydamasis Utenoje, jis įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, buvo Utenos šaulių organizacijos sandėlininkas, taip pat Utenos ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1922–1924 m. jis baigė šešias klases Panevėžio gimnazijoje. 1924–1926 m. baigė Panevėžio miškų technikų mokyklą, įgijo miškininko specialybę.

1926 m. J. Karosas trumpai dirbo Panevėžio miškų urėdijos Jasnogurkos girininkijoje girininko pavaduotoju, 1926–1928 m. buvo Panevėžio miškų urėdijos girininkas be girininkijos – pakeisdavo atostogauti išėjusius girininkus.

1928–1940 m. jis dirbo Panevėžio miškų urėdijos Raguvos girininku. 1928–1929 m. jis gyveno Adomavos kaime (Panevėžio r.) prie girininkijos, po vedybų 1930 m. persikėlė į žmonos ūkį Juostininkuose (Anykščių r.) ir jį 1930–1936 m. tvarkė bei atnaujino, kartu rūpindamasis ir Juostininkų kaimo reikalais: organizavo pieninės, pradžios mokyklos atidarymą šiame kaime. Pristigęs laiko darbui girininkijoje ir priuvačiame ūkyje, jis išnuomojo ūkį ir su šeima persikėlė į girininkijos centrą Adomavoje.

J. Karosas aktyviai dalyvavo Raguvos visuomeniniame gyvenime, buvo vietinio bankelio valdybos narys.

1940–1945 m. J. Karosas buvo Panevėžio miškų urėdijos Raguvėlės (Anykščių r.) girininkijos III eilės girininkas.

1945 m. liepos mėnesį sovietinio saugumo pareigūnai jį areštavo už tai, kad partizanų operacijos metu jo miškų valdose buvo išlaisvinti medieną į siaurojo geležinkelio sąstatą krovę kaliniai. Įtartas, kad žinojo apie rengiamą tokį išpuolį ir apie tai valdžiai nepranešė, J. Karosas 1945–1946 m. buvo kalintas Panevėžio ir Vilniaus kalėjimuose, be teismo išvežtas į Archangelsko (Rusija) lagerį, kur dirbo miško ruošos darbus. 1946 m. rugpjūtį jis buvo grąžintas kalėti į Lietuvą, kalėjo Vilniaus Lukiškių kalėjime ir Panevėžyje, kol 1946 m. spalio 31 d. buvo paleistas.

Išėjęs į laisvę ir atgavęs jėgas, 1947–1959 m. J. Karosas dirbo įmonėje "Miško projektas" miškotvarkos taksuotoju, būrio viršininku. Vengdamas trėmimų, 1949 m. iš Juostininkų jis su šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. Kaip miško taksuotojas 1952 m. visus metus jis dirbo Udmurtijoje (Rusija).

1959–1963 m. jis buvo Panevėžio miško pramonės ūkio Panevėžio senamiesčio girininkijos girininkas, kol išėjo į pensiją.

Nuo 1963 m. iki gilios senatvės J. Karosas gyveno pas dukteris Nemenčinėje (Vilniaus r.), vėliau, likęs našlys, – Vilniuje.

1989 m. J. Karosas buvo reabilituotas kaip neteisėtai kalintas. 2010 m. jo vaikai buvo pripažinti nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis.

Laisvalaikiu mėgo bendrauti su pažįstamais, keliauti.

Susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Raguvos bažnyčioje, žmona Zofija Bagdonaitė-Karosienė (1908–1989) iš Juostininkų – žemdirbė. Liko našlys. Vaikai: Jurgis Algimantas Karosas (g. 1931 m.) – mechanikas, Zofija Elvyra Karosaitė-Gumbrevičienė (g. 1933 m.) – hidrotechnikė, Rimvydas Juozapas Karosas (1934–1948) – mirė susirgęs jaunystėje, Angelė Karosaitė (1936–2017) – pedagogė, tarnautoja, ir Arūnas Kazimieras Karosas (g. 1943 m.) – technikas mechanikas, savivaldos organizatorius.

Mirė 1995 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse (45 sektorius, 3 eilė, 4 kapavietė) šeimos kape. Kapą ženklina pilko akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "Rimvydas Karosas / 1934–1948 / Barbora Bagdonienė / 1880–1971 / Zofija Karosienė / 1908–1989 / Jurgis Karosas / 1902–1995 / Angelė Karosaitė / 1936–2017".

J. Karoso biografija publikuojama biografinio žinyno "Lietuvos miškininkai" 1-ajame tome (sudarė Gediminas Isokas, 1997 m.) ir giminės genealogijos monografijoje "Sterkonių Karosai : šaknys ir atžalos" (sudarė Nijolė Špokienė ir Vidmantas Pekarskas, 2013 m.).