Tėvai: Petras Pranckevičius – našlys, užauginęs du sūnus, ir Teofilė Griškevičiūtė-Pranckevičienė – neturtingi valstiečiai. Broliai Povilas Pranckevičius ir Jonas Pranckevičius. Dukterėčia (brolio Povilo duktė) Ona Pranckevičiūtė-Baliukienė (g. 1943 m.) – pedagogė, literatė.

Vaikystėje piemenavo, iš knygnešio Mykolo Barausko maldaknygės savarankiškai išmoko skaityti.

1906–1910 m. Z. Pranckevičiūtė gyveno Skiemonyse ir dirbo siuvėja. Tuo pačiu metu, slapta subūrusi vaikus, ji mokė juos lietuviškai skaityti.

Sukūrusi šeimą ir sulaukusi vaikų, 1912 m. Z. Barauskienė su šeima išvyko į Rygą, dirbo gumos fabrike ir augino vaikus.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Z. Barauskienė traukėsi į Rytus, nukeliavo iki Sibiro (Rusija). Pakeliui Samaroje (Rusija) per choleros epidemiją mirus vyrui, ji liko našlė.

Apie 1919 m. Z. Barauskienė su abiem vaikais grįžo į Skiemonis, apsigyveno pas brolį Povilą Pranckevičių, vertėsi siūdama ir mokydama kaimo vaikus. Dirbdama Anykščiuose, Z. Barauskienė susipažino su inžinieriumi ir architektu Kazimieru Dapkevičiumi, sukūrė naują šeimą ir toliau pragyveno iš vyro amato: surinkęs būrį žmonių, pagal savo brėžinius jis statė ir remontavo Lietuvos bažnyčias.

Po Antrojo pasaulinio karo K. Dapkevičius per tardymą buvo sunkiai sužalotas, nes neišdavė savo posūnio Broniaus Barausko – laisvės gynėjo, partizano, vėliau nebepasveiko ir mirė. Z. Dapkevičienė senatvėje gyveno prie giminių.

Buvo ištekėjusi 1910 m. Skiemonyse, vyras Karolis Barauskas (? – apie 1916) – knygnešio sūnus. Liko našlė. Vaikai: duktė Bronislava Barauskaitė (1910 – apie 1939), sūnus Bronius Barauskas (1911 – apie 1947).

Vėl ištekėjo 1927 m. lapkričio 26 d. Anykščiuose, vyras Kazimieras Dapkevičius (1874–1949) – inžinierius ir architektas, lakūno Jurgio Dapkevičiaus brolis. Liko našlė. Augino tris dukteris: Kazimiera Dapkevičiūtė – mirė vaikystėje, Viktorija Dapkevičiūtė-Sacevičienė (g. 1928 m.) – laisvės gynėja, partizanų ryšininkė, ir Konstancija Dapkevičiūtė (1934–1969) – siuvėja. Anūkė (dukters Viktorijos dukra) Regina Sacevičiūtė-Karaznevičienė (g. 1949 m.) – medikė, literatė.

Mirė 1970 m. balandžio 27 d. Kurkleliuose (Anykščių r.). Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape.

R. Sacevičiūtė-Karaznevičienė parašė romaną "Daraktorė Zuzana" (2015 m.), kurio pagrindinės herojės prototipu tapo Z. Dapkevičienė.