Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2017-02-15   Vilniaus anykštėnai Vasario 16-ąją minėjo Signatarų namuose
 
 

Vasario 11 d., šeštadienį, kaip ir kasmet vasariui įpusėjant, Vilniuje gyvenantys anykštėnai rinkosi į Signatarų namus Vilniuje paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos, Vasario 16-osios.

Susirinkusius šiltu žodžiu pasveikino Signatarų namų vadovė, muziejaus vedėja Meilutė Peikštenienė, prisimindama, jog Vilniaus anykštėnų susibėgimas Signatarų namuose Vasario 16-osios dienos proga jau tampa gražia ir prasminga Vilniaus anykštėnus vienijančia tradicija.

Šventė Signatarų namuose.

Signatarų namų šeimininkę palydėjo ir įžangos žodį tarė naujoji Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos pirmininkė Regina Smetonaitė.

Sambūrio tarybos pirmininkės R. Smetonaitės įžanga.

Pasveikinusi visus susirinkusius šventės dalyvius, Sambūrio tarybos pirmininkė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu stovime ant Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus slenksčio, tai yra, minime 99-ąsias Valstybės atkūrimo metines. Pasiūliusi visiems susimąstyti, kokie darbai galėtų įprasminti artėjantį jubiliejų, pirmininkė visus pakvietė sugiedoti Tautišką giesmę.

Aidi Tautiška giesmė.

Į šventę Signatarų namuose susirinko gausus būrys Vilniuje gyvenančių anykštėnų, tarp jų: ilgametis Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas profesorius Antanas Tyla, jau perleidęs tolesnį pirmininkavimą profesoriui Tomui Ladigai, prof. Rolandas Kazlauskas, prof. Algirdas Povilas Ažubalis, fizikas, kraštotyrininkas Gediminas Grina, aktorius Ferdinandas Jakšys, ilgametis svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos pirmininkas Algimantas Aleksandras Indriūnas, naujai išrinkta šios draugijos tarybos pirmininkė Rita Šimkevičiūtė-Skaržauskienė, mokslininkas bibliografas, bibliotekininkas, knygų apie Svėdasus autorius Romualdas Vytautas Rimša, buvusi Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos pirmininkė Rita Virbalienė, mokslininkas biologas, žurnalistas Juozas Lapienis, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos nariai ir daug kitų iš Anykščių krašto kilusių ar šiame krašte gyvenusių žmonių. Į šventę atvyko ir Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

Renginio dalyviai.

Signatarų namų, kuriuose 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Valstybės atkūrimo aktas, šventinėje salėje, dalyvaujant Vilniaus anykštėnams, Akto tekstą perskaitė Sambūrio tarybos narė Jolita Šedauskienė. Taip kiekvienas šventės dalyvis dar kartą raiškiu žodžiu buvo pakviestas prisiminti kertinius pamatus, ant kurių pastatyta mūsų valstybė.

Kalba prof. A. Tyla.Žodį tarė profesorius Antanas Tyla: „Svarbiausi lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos saugumo užtikrinimas, po to Nepriklausomybės atkūrimas ir jos tąsa, kurioje būdami susirinkome tame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16 d. Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas.“

Pradėjęs kalbą pamatinėmis tezėmis, profesorius iškart išgrynino lietuvių kelio suverinumo link pagrindinius momentus. Savo kalboje jis daug dėmesio skyrė 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusiai Lietuvių konferencijai, pažymėdamas, jog ji nepraranda aktualumo ir šiomis dienomis. A. Tyla prisiminė ir tai, jog konferencija vyko sudėtingu istoriniu tarpsniu, tai yra, kai egzistavo ir reaktyvi kaizerinės Vokietijos politika, ir ką tik baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Profesorius pasidžiaugė, jog indėlį į minėtos Lietuvių konferencijos dvasią įnešė ir anykštėnai: Organizaciniame komitete dalyvavo net du nariai, kilę iš Anykščių krašto, Steponas KairysUžunvėžių ir Kazimieras OkuličiusLatavėnų dvaro.

Profesorius priminė, jog į pačią konferenciją atvyko iš viso dešimt anykštėnų. Taigi, anykštėnų indėlis svarus. Profesorius vardijo visus juos: Juozas Baleišis iš Svėdasų, 60-metis ūkininkas, Vytautas DidžiulisGriežionių, 35 metų, Steponas Kairys, 41 metų inžinierius iš Užunvėžių, Juozas Mikuckis iš Svėdasų, 47-erių ūkininkas, Kazimieras OkuličiusLatavėnų, 40-metis inžinierius, Juozapas Pavilonis iš Anykščių, 47 metų prekybininkas, 57-erių metų Juozas Sabalys iš Svėdasų, mokęsis kunigų seminarijoje, Kazimieras Steikūnas, 52 metų ūkininkas iš Debeikių valsčiaus Kalvelių kaimo, 52 metų Jonas Šurna, Anykščių klebonas, ir 59 metų Juozas Žvirblis iš Debeikių valsčiaus Mikniūnų kaimo.

Lietuvių konferencija Vilniuje posėdžiavo dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, dabartiniame Rusų dramos teatre. Prof. A. Tyla priminė, jog reikšmingiausias šios konferencijos darbas buvo Lietuvos Tarybos sudarymas, nes būtent ji atliko svarbiausią vaidmenį, atkuriant Lietuvos valstybingumą, kuriuo naudojamės ir šiandien. Kaip žinia, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir, trukdant okupacinei administracijai, pradėjo valstybės kūrimo kelią. Lietuvos Taryboje buvo ir vienas anykštėnas – Steponas Kairys iš Užunvėžių.

„Taigi, Lietuvių konferencija paruošė sąlygas Vasario 16-sios aktui paskelbti ir Lietuvos valstybei atkurti,“– šiuo apibendrinimu profesorius A. Tyla užbaigė šventinį pranešimą. Kartu jis visus dalyvaujančius paragino ir šiandien lygiuotis į Lietuvių konferencijos laikmečio lietuvių tautos optimizmą ir drąsą.

Visas prof. A. Tylos šventinio pranešimo tekstas.

Profesoriaus kalba buvo palydėta plojimais. Kiekvienas galėjome pajusti svarų mūsų kraštiečių indėlį Lietuvos valstybingumo kelyje.

Mero K. Tubio sveikinimo žodis.

Sveikinimo žodį buvo pakviestas tarti Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis. Meras, palinkėjęs prasmingų darbų ką tik prasidėjusiais metais, glaustai aptarė Vilniaus anykštėnų, pasaulio anykštėnų tolesnio bendradarbiavimo su Anykščių rajono savivaldybe galimybes ir perspektyvas.

Meras savo kalboje nemažai dėmesio skyrė vienam iš kultūrinių, istorinių tautos simbolių – Vorutos pilies tolesnei statybai. Jis apžvelgė pagrindines problemas, darbų eigą ir svarstė, kokios tolesnės pilies statybos galimybės. Vėlgi buvo pažymėta, jog Vorutos pilis – puiki investicija ne tik į Anykščių rajono, bet ir į visos Lietuvos ateitį. Meras papasakojo, jog savivaldybės iniciatyva buvo kreiptasi į nepriklausomus ekspertus dėl statybos darbų analizės, šie surado nukrypimų nuo techninio projekto.

Kalba A. Gudelis.Išsakęs aktualijas, meras ramino, jog Vorutos pilis bus pastatyta, nesklandumai pašalinti. Jis pasidžiaugė, jog buvo sutaupyta ir Anykščių rajono biudžeto lėšų, skirtų pilies statyboms. Meras pakvietė ir visus dalyvaujančius teikti idėjas Anykščių krašto kultūrinei ir kitai veiklai gerinti.

Perskaityti pranešimą apie Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtųjų metinių išvakarių situaciją buvo pakviestas literatas vertėjas, kultūros organizatorius, visuomenininkas Antanas Gudelis.

Kalbėdamas apie pasirengimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, A. Gudelis teigė, kad iki šiol vykusį procesą teisingiau būtų vadinti „nepasirengimu“. Pirmąja to priežastimi jis laikė konceptualų neįgalumą: politikai ir asmenys, atsakingi už pasirengimo šimtmečiui programą, nepajėgė ar nenorėjo suvokti ir iškelti lietuvių tautinio atgimimo ir valstybės tėvų-kūrėjų kultūrinės ir politinės programos, jos pilietinės, patriotinės vertės. Iš to nesuvokimo sekė visa kita: netinkamai parinkta vieta Vilniuje J. Basanavičiaus paminklui, apgailėtina istorija su Lukiškių aikštės simboliniu įprasminimu. O visa tai vainikuoja bedvasis konjunktūrinis šūkis, skirtas šimtmečiui: „Įkvėpkime ateities“.

Priminsime, jog daugiau kaip prieš dvidešimt metų buvo sukurta Tautos namų santara, siekianti, jog būtų pastatyti Tautos namai. Ši santara minėtoms valstybės institucijoms yra teikusi pasiūlymų, idėjų, iniciatyvų.
                  
A. Stackevičius ir jo giminės relikvija.

Paskutinis šventės pranešėjas miškininkas ir aplinkosaugininkas Antanas Stackevičius taip pat išskyrė keletą Vilniaus plėtros kultūrinių, aplinkosauginių momentų, susijusių su Valstybės atkūrimo švente. Jis apžvelgė Vilniaus anykštėnų sambūrio organizacinius klausimus, būsimas keliones. A. Stackevičius pakvietė visus į kitą šventę atsinešti valstybingumą primenančias relikvijas, simbolius, jei kas nors jų turi išsaugoję. Pats pranešėjas visiems pristatė jo giminės saugomą paveikslą su Prezidento A. Smetonos bareljefu (1926 m.).

Šventę užbaigė Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narės Rasos Juzukonytės moderuojamas koncertas. Koncertavo pati R. Juzukonytė (sopranas), taip pat Miglė Sakavičiūtė (arfa), Marius Sakavičius (violončelė).

Šventinis koncertas.

Jų mama Vitalija Sakavičienė pristatė mokinių atliekamus kūrinius, vesdama muzikos paralelėmis ryšius su Anykščiais. Juk tiek Miglė, tiek ir Marius vasaras praleisdavo, augdami senelių sodyboje Anykščiuose. Jaunieji muzikantai nustebino puikiai įvaldytu grojimu, įsimintais sudėtingais klasikos kūriniais, jų variacijomis. Atrodė, jog salėje groja virtuozai, pereidami nuo lietuvių liaudies dainų austrų ar ispanų kompozitorių sudėtingų klasikos kūrinių link. Tarp jų girdėjosi nuostabus solistės R. Juzukonytės balsas. Solistė sutelkė salę, pakviesdama kartu sudainuoti porą lietuvių liaudies dainų.

Taigi, užbaigiant tegalima pasakyti, jog tautos pilietiškumas slypi ir susitelkime. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar mokame švęsti tautai reikšmingus įvykius?

Juk mokėjime ugdoma ir stiprinama ne tik visuomenės dvasia, bet ir savimonė, jau beveik išnykusi savybė – patriotiškumas.

„Kad ir kaip sunku bebūtų, nepamirškime savo šaknų...“ – aidi viena pamatinių vertybių bei daugelio klasikų balsai, jai pritariantys.

Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos sveikinimo žodis anykštėnams:

„Vasario 16-oji – svarbi data tautos kelyje. Tautos sąmoningumas ir tvirtumas slypi jos susitelkime, vienybėje. Stovėdami ant Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo slenksčio, linkime mieliems anykštėnams išlikti stipriems, nuoširdiems ir kūrybingiems. Tik būdami vieningi, tautoje galime išsaugoti identitetą, sukurti pamatus ateities kartoms.

Linkime Valstybės atkūrimo dieną susikaupimo prasmingiems darbams.“

dr. Irma Randakevičienė,
Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė

I. Randakevičienės ir L. Regelskio nuotraukos

 
 
    Atgal...