Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2017-09-06   Pro memoria Aldonai Daugilytei, paskutinei Anykščių sąjūdietei
 
 

2017 m. rugpjūčio 7 d. Anykščiuose, eidama 76-uosius metus, mirė pedagogė pradinių klasių mokytoja ir visuomenininkė Aldona DAUGILYTĖ (1942–2017).

A+A Aldona DaugilytėLaikas daug ką ištrins iš atminties ir savaip sudėlios prasmes, bet nepajėgs ištrinti to, kas palietė visus, gyvenusius XX a. pabaigoje, – Sąjūdis.

Aišku, kad jį sukūrė žmonės, bet jų būta įvairių, o jei norėtume atsakyti į klausimą, kaip atrodo tikrų tikriausias SĄJŪDIETIS, žvilgsniai kryptų į Aldoną. Juk ji iki paskutinės gyvenimo akimirkos – tikra sąjūdietė.

Jai buvo tik treji metukai, kai neteko tėčio, bet ji visą laiką turėjo tėtį partizaną ir tuo tyliai didžiavosi! Vaikystė prabėgo Debeikių krašte, ir šio krašto ji niekada nepamiršo. Tai buvo jos Debeikiai ne žodžiais, o organizuojant Debeikiečių bendrijos veiklą ir taip atiduodant duoklę savo gimtinei.

Ji buvo MOKYTOJA ir ugdė Debeikių, Vaišviliškių, Pavirinčių, Levaniškių, Čekonių, Katlėrių, Skiemonių ir Anykščių miesto vaikus. Jie ją mylėjo, o tėvai vertino. Mokiniai prisimena, kad mokytoja visuomet akcentavo ne tik mokslo, bet ir Dievo bei Tėvynės reikšmę gyvenime. Patriotines dainas dainuoti moksleiviai išmoko ne tik klasėje, bet ir keliaudami po Anykščius bei tolimesnius kampelius. Mokytoja ne tik mokė skaityti, rašyti, bet ir rūpinosi socialine savo mokinių padėtimi, jiems padėdavo.

Aldona norėjo, kad jos mokinių darbai pasklistų kuo plačiau, todėl sudarė ir išleido moksleivių kūrybos knygeles: Dovilės Kuzmickaitės „Tereikia pereit Vaivos tiltą“ (eilėraščiai, iliustruoti Katlėrių moksleivių piešiniais, 2004 m.), „Mūsų gimtinė“ (Debeikių moksleivių kūryba, 2005 m.), „Ir vaikai gynė laisvę“ (leidinys Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams – 1991 m. sausį Anykščių mokinių pieštų piešinių albumas, 2011 m.), jubiliejinius leidinius „Debeikių bažnyčiai – 100 metų“ (2013 m.), „Skrydžio legenda tęsiasi“ (S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-mečiui, 2013 m.) ir „Laiko tėkmėje – Tėviškės žemėje“ (Debeikiečių bendrijos 20-mečiui, 2015 m.), paruošė Birutės Gliaudienės knygelės „Šernės pamoka“ (1998 m.) iliustracijas – Anykščių moksleivių piešinius.

Ji buvo KATALIKĖ ir tikėjo ne tik sau, bet visomis išgalėmis stengėsi parodyti kelią į Dievą mažulėliams. Todėl po Nepriklausomybės paskelbimo ji Anykščiuose pradeda kurti katalikiško mokymo principais paremtą mokymo koncepciją ir pradeda mokytojauti A. Vienuolio gimnazijoje katalikiškoje klasėje. Taip pat nuo 1992 m. A. Daugilytė buvo Anykščių Šv. Mato parapijos pirmosios tarybos narė. 2000 m. ji tapo Lietuvos katalikiškų mokyklų pedagogų asociacijos nare, tarptautinės organizacijos „Krikščioniško gyvenimo bendruomenė“ nare.

Ji buvo SPAUDOS LEIDĖJA IR PLATINTOJA. Gal kiekvienas mažas anykštėnas ir ne tik anykštėnas iš jos rankų yra gavę katalikišką laikraštėlį „Kregždutė“, o suaugusieji – „Žiburį“, „Apžvalgą“ su palydimuoju žodeliu: „Paskaitykite, tikrai rasite ką nors įdomaus…“.

Ji buvo PUNTUKO AKMENS PUOŠĖJA S. DARIAUS IR S. GIRĖNO SKRYDŽIO PER ATLANTĄ MINĖJIMO PROGA. Tai Atgimimo metais anykštėnų pradėta „savavališka“ veikla, šiandien įgavusi kitokias formas.

Ji buvo POLITIKĖ ir dirbo rajono Taryboje, nuo 1996 metų vadovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Anykščių skyriui.

Ir dar tų „Ji buvo“ surastume daugiau, bet ir to pakanka, nes Aldonos asmenyje SĄJŪDIS ir parodo savo tikrą prasmę – sujudėjus negalima sustoti, kol gyvas, turi veikti ir dar su šypsena, su gerumu.

Matyt, apie Aldoną kalbant, kaip niekad tinka Liudvikos Didžiulienės-Žmonos žodžiai: „Padariau, ką galėjau, kas gali, tepadaro daugiau“.

Ilsėkis ramybėje, Aldona, mes pabandysime ką nors padaryti.

Tavo mokiniai ir bendražygiai

 
 
    Atgal...