Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2018-05-16   Vilniaus Anykštėnų Sambūrio ekspedicija po Nepriklausomybės kovų savanorių mūšių ir jų atminties vietas
 
 

2018 m. gegužės 12-ąją, saulėtą šeštadienį, keturiasdešimt Vilniaus anykštėnų autobusu išvyko į Pagarbos ekspediciją Nepriklausomybės kovų vado, vėliau generolo Kazio Ladigos vadovaujamų savanorių mūšių keliu.

Ekspedicijoje dalyvavo ir jos organizatorė Vilniaus Anykštėnų Sambūrio Tarybos pirmininkė Regina Smetonaitė, ir  šios ekspedicijos vadovas, generolo Kazio Ladigos anūkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas karys savanoris Linas Ladiga, taip pat knygos ,,Kario kelias“ autorius Vidmantas Jankauskas, profesorius Algirdas Ažubalis, operos solistės Vilniaus Anykštėnų Sambūrio Tarybos narė Rasa Juzukonytė, Eugenija Klivickaitė, pianistė Rūta Blaškytė ir kiti Vilniuje gyvenantys, tautos istorijai neabejingi iš mūsų krašto kilę žmonės.

Kurklių seniūnijoje Didžiakaimio kaime prie įspūdingo akmeninio paminklo, skirto savanoriui Povilui Pilkai ir visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę, buvo padėtos pirmosios gėlės, uždegta žvakutė. Čia atvykusius ekspedicijos dalyvius pasitiko Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus, Anykščių krašto istorikas Gintaras Vaičiūnas ir Jono Pilkos, pastačiusio paminklą savo dėdei Povilui Pilkai, duktė Jūratė Šniuikienė.

Istorikas G. Vaičiūnas susirinkusiems ekspedicijos dalyviams, degant atminimo žvakėms, papasakojo apie šiose apylinkėse vykusias savanorių kovas, tarp jų ir apie vieną didžiausių Nepriklausomybės kovų mūšių, vykusį tarp Kazio Ladigos vadovaujamos Ukmergės rinktinės ir bolševikų. Buvo prisiminti iškilūs Lietuvos kariai, apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinais, taip pat kiti kritę kovose už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę kariai.

Kurklių seniūnas A. Jurkus akcentavo tokios istorinės atminties svarbą ir reikšmę, vaikštant tėviškės takais, menant jos kariūnus. Seniūnas prisiminė šios sodybos gyventoją, iš Trakinių kilusį Joną Pilką, su kuriuo bendravo Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Būtent paminklą, prie kurio vyko pagarbos akcija, savo sodybos teritorijoje ir savo lėšomis 1992 metais pastatė Jonas Pilka (1922–2004) savo dėdei savanoriui Povilui Pilkai.

Ekspedicijos organizatorė Regina Smetonaitė išreiškė padėką Jūratei Šniuikienei už paminklo priežiūrą, šiai buvo įteikta simbolinė padėkos dovana. Nepamirštamas renginio akimirkas įamžino trumpam prie ekspedicijos prisijungęs „Anykštos“ redaktorius Jonas Junevičius.

Iš Didžiakaimio ekspedicijos autobusas pajudėjo Utenos link. Šio Aukštaitijos centro bažnyčios senosiose kainėse, procesiją lydint vėliavnešiams Vilniaus Anykštėnų Sambūrio Tarybos nariui Antanui Stackevičiui ir Albinui Regelskiui, buvo pagerbti Utenos apylinkėse žuvę kariai savanoriai, ant jų kapų padėtos gėlės, sukalbėta malda.

Taip pat buvo aplankyti Utenos kapinėse palaidotų garbės kanaunininko, paskutinius metus praleidusio Svėdasuose, Petro Raudos bei Karolinos Praniauskaitės, įkvėpusios Antanui Baranauskui meilę literatūrai, kapai.

Tęsiant ekspediciją, trumpam sustota Zarasuose ant kalno, tarp medžių išsidėsčiusiose kapinėse, kuriose tebestovi 1924 m. statytas akmeninis atminimo paminklas, šalia palaidota apie 70 Lietuvos karių. Vėlgi buvo padėtos gėlės, uždegta po žvakutę jų atminčiai. Pasiguosta, jog karių kapai menkai prižiūrimi.

Išvykę iš Zarasų, Vilniaus anykštėnai autobusu kirto Latvijos sieną ir atsidūrė pasienio miestelyje Šventėje į šiaurės vakarus nuo Daugpilio. Čia prie ekspedicijos prisijungė rokiškėnė Rimantė Irena Norvaišienė – 1919–1920 metų Lietuvos savanorių kapų Rokiškio bendrijos pirmininkė, kuri po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. rūpinasi kovotojų už Nepriklausomybę atmintimi, taip pat ir jų kapų priežiūra.

Šventės bažnyčios šventoriuje palaidotas žuvęs savanoris Juozas Šližys, kuriam antkapinį paminklą sukūrė Vilniaus Anykštėnų Sambūrio pirmininkės Reginos Smetonaitės tėtis Eligijus Smetona. Šventės kapinėse palaidoti dar šeši lietuviai savanoriai. Jų antkapinių paminklų autorius irgi E. Smetona, buvęs Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno šaulių kuopos organizatorius ir pirmas vadas, Anykščių „Tremtinio“ klubo organizatorius ir pirmasis pirmininkas. Visi šioje Latvijos žemėje pasilikę iškilūs lietuviai kariūnai prisiminti, jų atminimas pagerbtas malda, uždegtomis žvakutėmis. Ant kapų padėtos gėlės, menančios trispalvę.

Iš Šventės Vilniaus anykštėnai iškeliavo į Červonką. Červonka – kaimas pietryčių Latvijoje, Eglainės valsčiuje. Červonkos kapinėse 1932 metais pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, per stebuklą išsaugotas sovietmečiu. 1995 m. paminklas buvo restauruotas, pastatyti nauji paminkliniai kryžiai.

Červonkoje ekspedicijos dalyvius pasitiko Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Jurgio Kairio skautų draugovės skautai su vadovu Norbertu Aukštikalniu ir 6 jaunieji šauliai su Obelių gimnazijos mokytoja, taip pat Subatės klebonas Andris Skadinis. Prie paminklo savanoriams iškilminga rimties eisena ir procesija su vėliavomis buvo pagerbti žuvę Lietuvos kariai. Uždegtos žvakutės, padėtos gėlės, pasakytas atminimo žodis. Kalbėjo Linas Ladiga, Regina Smetonaitė, rokiškėnė Rimantė Irena Norvaišienė. Trumpą žodį tarė ir jaunųjų skautų vadovas. Klebonas visus pakvietė susikaupimo minutei ir maldai. Vidudienio saulės šviesoje nubraukta ašara.

Nusileidus nuo kalnelio, papėdėje stovi paminklas Alūkstos latvių partizanų pulko lietuvių kuopos partizanams, žuvusiems pokaryje Raudinės miške, Latvijoje. Prie jo taip pat sustota.

Paskutinis ekspedicijos maršruto taškas – Subatė. Ekspedicija aplankė didingą paminklą 1945–1948 m. latvių ir lietuvių partizanams, kuriame įrašyta apie 300 žuvusių sėlių krašto partizanų, tarp jų – 70 lietuvių. Prie paminklo buvo paminėtas Latvijos ir Lietuvos valstybių šimtmetis. Pasveikinta Subatės bendruomenė Latvijos jubiliejinių šimtmečio metų proga.

Čia kalbėjo Regina Smetonaitė, Subatės seniūnė Sofija Glūmanė, Rokiškio kraštotyros muziejaus istorikas Algis Kazulėnas, kurio 92 metų amžiaus tėvas Albinas Kazulėnas, buvęs partizanas, politinis kalinys, taip pat dalyvavo ceremonijoje. Kartu buvo ir istoriko teta Elena Pėstinytė, kurios tėvas žuvęs partizanas čia palaidotas. Prie ekspedicijos prisijungė ir Subatės vidurinės mokyklos moksleivės, pasipuošusios latvių tautiniais kostiumais.

Po to apsilankyta Subatės kapinėse, kur pagerbti 11 žuvusių Lietuvos karių. Subatėje aplankyta nepaprasto grožio autentiška Subatės evangelikų liuteronų bažnyčia, dalyvauta gegužinėse pamaldose su vietos katalikais ir jų klebonu, taip pat pastoriumi Subatės katalikų bažnyčioje. Po maldos ekspedicijos dalyvės operos solistės Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Eugenija Klivickaitė (mecosopranas), akomponuojant Rūtai Blaškytei, surengė sakralinės muzikos koncertą, kurio klausėsi ir Subatės miestelio gyventojai.

Tikimės, jog ši ekspedicija išliks visų dalyvavusių širdyse kaip Lietuvos Nepriklausomybės kovotojų atminimo ženklas, prisidės prie tautinės savimonės puoselėjimo ir ypač pasitarnaus jaunųjų moksleivių iš Rokiškio, Obelių ir Subatės, kartu dalyvavusių ekspedicijoje, saviugdai.

dr. Irma Randakevičienė,
Vilniaus Anykštėnų Sambūrio Tarybos narė

Autorės nuotraukos

 
 
    Atgal...