DROBČIŪNAI
  Gretimos vietovės:
DAUJOČIAI | MILOKIŠKIS | MORKŪNIŠKIAI | NARBŪČIAI | PAMALEIŠYS | TRUMPUČIAI |

2023-12-12   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 kilometrų į rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Daujočių, Milokiškio, Pamaleišio, Morkūniškių, Narbūčių, Trumpučių kaimais.

Yra 8 sodybos – 8 gyventojai (2001 m.), 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Aulelių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Drobčiūnų (Drapčiūnų) dvaras minimas 1802 m., priklausė Zenonui Machvicai. Dvarininkas su sūnumis tarnavo Napoleono Bonaparto Prancūzijos kariuomenėje, todėl po jos pralaimėjimo 1812 m. pateko į Rusijos caro nemalonę ir buvo ištremti į Sibirą. Iš tremties grįžęs Z. Machvicos sūnus Konstantinas dalyvavo 1831 m. sukilime, kurį numalšinus spruko į užsienį ir daugiau kaip dvidešimt metų gyveno Prancūzijoje. Tik 1858 m. Konstantinas Machvica su žmona Stephani Girondo ir šešiais vaikais sugrįžo iš Prancūzijos į tėvoniją ir apsigyveno Drobčiūnų dvare, tik vyriausiasis sūnus Rafaelis Machvica liko gyventi Prancūzijoje. Šeima tvarkėsi dvare iki XX a. pradžios, kai ten liko našlė Stephani su šeimų nesukūrusiais sūnumis Steponu, Stanislovu ir Mykolu bei dukterimi dailininke Morta Machvicaite (1856–1933).

1923 m. Drobčiūnų dvare buvo 7 sodybos – 36 gyventojai. 1924 m. buvo vykdoma Drobčiūnų dvaro parceliacija, tuomet dvaro savininkės Stephani Machvicos vaikai kartu valdė 244,22 ha žemės. Po 1924 m. žemės reformos greta dvaro kūrėsi ir Drobčiūnų kaimas, o dvaro savininkams liko valdyti tik 80 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Drobčiūnų buvo ištremti į Sibirą 7 asmenys. Kaime, Stasio Indrašiaus ir jo motinos Pranciškos Indrašienės namuose, 1945–1951 m. veikė slėptuvės, kuriose saugų prieglobstį rasdavo Svėdasų krašto laisvės kovų lyderiai.

1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, apsupus MGB kareiviams, Vytauto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės štabo slėptuvėje žuvo 7 partizanai: Dariaus ir Girėno kuopos vadas Petras Černius-Tigras (1924–1949), rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Dilys-Tarzanėlis, Eimutis (1924–1949), rinktinės vado adjutantas Stasys Gimbutis-Rūkas (1921–1949), laisvės gynėjai Jonas Meškauskas-Liepa, Caras (1924–1949) ir Petras Miškinis-Šarūnas, J. Tumo-Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas (1910–1949) ir būrio vadas Kazys Palskys-Ąžuolas (1920–1949). Jų žūties vietoje pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius dizaineris R. Navickas, 1999 m.).

1949 m. kovą kaimas buvo įjungtas į "Ateities" kolūkį, vėliau priklausė "Naujo gyvenimo", "Aušros", Daujočių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo (dvaro) kapinės neveikiančios, aptvertos akmenų mūro tvora, likę antkapiniai paminklai su datomis "1899", "1871". Kapinėse buvo palaidoti ir dvarininkų Machvicų šeimos nariai.

Drobčiūnų dvaras sunaikintas, pastatai neišlikę.

Konstantino Machvicos proanūkio, sūnaus Rafaelio anūko Jeano Machwitzos žmona rašytoja Genevieve Carion-Machwitz parašė ir išleido literatūrinę Drobčiūnų dvaro ir Machvicų giminės istoriją – romaną "La Wiedra" (1984 m., antrasis papildytas leidimas – "Dainava", 2003 m.).

Drobčiūnuose 1915 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas Vladas Karosas-Vilkas, 1927 m. – laisvės gynėjas ir kraštotyrininkas Stasys Indrašius.