ALUKĖNAI
  Gretimos vietovės:
JANAPOLIS (Traupio) | KAMISARAVA | LAUKAGALIAI | MACIŪNAI | PILIAKALNIS (Traupio) | ŠIKŠNALAUKYS | UŽURAISČIAI |

2014-06-28   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Kaimas Traupio seniūnijoje už 3 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Traupio. Ribojasi su Užuraisčių, Piliakalnio, Kamisaravos, Janapolio, Šikšnalaukio, Maciūnų ir Laukagalių kaimais. Į šiaurę nuo kaimo driekiasi Alukėnų miškas. Vakariniu pakraščiu teka upelis Juostinėlis – Nevėžio dešinysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 9 sodybos – 18 gyventojų (2001 m.), 13 gyventojų (2011 m.). Priklauso Traupio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Alukėnai minimi 1610 m. Raguvos dvaro inventoriuje kaip 12 apgyvendintų valakų kaimas, be to, dar buvo vienas neapgyvendintas ir du toliau esantys nedirbami valakai. Tuo metu kaime buvo 15 sodybų, su savo šeimomis gyveno: Tamošius ir Stasys Bagdonavičiai, Petras, Stanislovas ir Stasys Mackavičiai, Baltramiejus Januškonis su broliu Motiejumi, Kasparas Marsanis, Martynas Andrejavičius, Andriejus, Martynas ir Jonas Šapovalavičiai, Motiejus Tulalis, Vaitiekus Janavičius, Stanislovas Pučkela, Povilas Vabalas, Vaitiekus Navikas, Petras Kunčionis, Baniulis Šileikonis su broliu, Pranas Navikas su broliu Martynu bei Kasparas, Martynas ir Mikalojus Krikščiūnai. Kaimui taip pat priklausė duoklininkai Baniulis ir Vaitiekus Šileikoniai bei Staniulis Pučkela.

1670 m. Trakų vaivada Martynas Oginskis dovanojo Alukėnų kaimą ir palivarką Raguvos bažnyčiai.

Šiame kaime 1863 m. rudenį būrėsi Dominyko Felicijono Maleckio sukilėlių būrys, lapkričio 21 d. kartu su keliais bendražygiais Alukėnuose buvo išduotas ir suimtas sukilėlių vadas D. F. Maleckis. Anksčiau kaimas buvo skirstomas į dvi dalis: Patraupį ir Laukagalius.

1923 m. kaime buvo 40 sodybų – 195 gyventojai. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 494,48 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas.

Alukėnų kaime veikė pradžios mokykla, pirmasis mokytojas buvo Antanas Gruzdys.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Alukėnų buvo ištremtas į Sibirą Baltrus Keraitis su sūnumi Alfonsu. 1945 m. birželio 1–2 d. naktį B. Poviliūnienės sodyboje užklupti žuvo šeši Vyčio apygardos B. Blauzdžio būrio partizanai: būrio vadas Bronius Blauzdys (1916–1945), Ignas Abraškevičius (1924–1945), Stanislovas Alkauskas (1914–1945), Petras Alkauskas (?–1945), Antanas Blauzdys-Konkurentas (1921–1945) ir Stasys Blauzdys (1925–1945). 1946 m. kovo 26 d. Vanago būrio partizanai prie Alukėnų kaimo užpuolė Raguvos valsčiaus stribus, žuvo 5 stribai. 1952 m. rugsėjo 18–19 d. naktį Alukėnuose buvo nužudyta Šilaikų šeima: "Tarybinio ryto" kolūkio pirmininkas Jonas Šilaika (1912–1952), kūdikio besilaukusi jo žmona Ona Jakubkaitė-Šilaikienė (1918–1952) iš Maldeikių, jų sūnūs Antanas (1944–1952) ir Vytautas (1947–1952) bei J. Šilaikos tėvas Pranas Šilaika (1875–1952), visi palaidoti Traupio kapinėse.

1940–1941 m. ir nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Panevėžio apskrities Raguvos valsčiaus (nuo 1950 m. – Troškūnų rajono) Alukėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Levaniškių ir Traupio apylinkių.

1950 m. kaime buvo sukurtas "Ateities" kolūkis, netrukus įjungtas į stambesnį kolūkį "Tarybinis rytas". Paskui kaimas priklausė Levaniškio kolūkiui, kol šis 1991 m. iširo.

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Kraštotyrininkas Alfonsas Keraitis (g. 1937 m.) išleido Alukėnų ir gretimų kaimų kraštotyros leidinį "Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa..." (2011 m.).

Alukėnuose 1937 m. gimė inžinierius ir kraštotyrininkas Alfonsas Keraitis, 1942 m. – pedagogas mokslininkas Vincentas Blauzdys, 1944 m. – agronomas ir savivaldos organizatorius Antanas Alkauskas.