GEČIONYS (Skiemonių)
  Gretimos vietovės:
DOBILYNĖ (viensėdis) | GAIDAMIŠKIAI | GRŪDELIŠKIS | KELPIŠKIS | NARKIŠKIS | PAEŽERIAI III (Skiemonių) | VELYKŪNAI |

2016-05-11   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Grūdeliškio, Dobilynės, Gaidamiškių, Narkiškio, Kelpiškio, Velykūnų, Paežerių III kaimais. Per kaimą teka upelis Liudė – Rubikių ežero intakas, čia yra jo ištakos, šiaurine kaimo dalimi teka upelis Kriokšlis – Rubikių ežero intakas. Šiaurės vakaruose kaimas remiasi į Gečionių mišką, pietuose – į Vaisiutiškio mišką. Kaimą kerta Rubikių–Mačionių vieškelis.

Yra 27 sodybos – 73 gyventojai (2001 m.), 48 gyventojai (2011 m.). Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Rašytiniuose šaltiniuose Gečionių dvaras minimas 1596 m.

1923 m. Gečionių dvare buvo 6 sodybos – 51 gyventojas. 1923 m. minimi Gečionių viensėdžiai: I viensėdis – 7 sodybos, 30 gyventojų, II viensėdis – 6 sodybos, 46 gyventojai, III viensėdis – 8 sodybos, 59 gyventojai. 1926 m. buvo vykdoma Gečionių dvaro ir Jurkiškių viensėdžio žemių parceliacija. Po parceliacijos savininkui Kazimierui Gecevičiui iš 226,34 ha buvo palikta 81,13 ha neliečiamos žemės bei 69,97 ha kultūriniam ūkiui. Šalia dvaro įsikūręs Gečionių kaimas 1934 m. išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 365,82 ha žemės.

1922–1932 m. Gečionių apylinkėje veikė lenkų pradinė mokykla. Iki 1929 m. ji veikė oficialiai, o ją uždarius iki 1932 m. buvusi šios mokyklos mokytoja Marija Striukaitė-Šmotavičienė vaikus mokė lenkiškai slapta.

1927 m. buvo įsteigta Gečionių pradinė mokykla. 1939–1940 m. mokykla dirbo dviem atskirais komplektais Mačionių ir Narkiškio kaimuose. Išnuomotose patalpose veikė I–IV skyriai, mokytojais dirbo Rozalija Putrimienė ir Stefanija Vijeikytė. Nuo 1951 m. buvusiose dvaro patalpose veikė Gečionių pradinė mokykla, 1960 m. reorganizuota į septynmetę, vėliau – aštuonmetę, o nuo 1971 m. – jau tik pradinė, kuri, pristigus vaikų, irgi buvo uždaryta.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas gyvenimas", vėliau priklausė P. Cvirkos, M. Melnikaitės, Mačionių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę. Šiose kapinėse buvo laidojami tik dvarininkų Gecevičių šeimos nariai, bene paskutinioji palaidota Kazimiero Gecevičiaus žmona. XX a. pirmojoje pusėje kapavietes puošė marmuriniai antkapiai, kapinės buvo aptvertos akmenine tvora, joje buvo geležiniai vartai. XX a. antrojoje pusėje kapavietės sunaikintos, ieškant jose užkastų lobių.

Išlikęs buvusio dvaro kumetynas, arklidė bei dalis centrinio gyvenamo namo, atskiri parko medžiai, tvenkinys.

Gečionyse 1934 m. gimė politikas ir kultūros organizatorius Vytautas Pupeikis, 1944 m. – turizmo organizatorius Henrikas Stankevičius.