GEČIONYS (Skiemonių)
  Gretimos vietovės:
DOBILYNĖS viensėdis | GAIDAMIŠKIAI | GRŪDELIŠKIS | KELPIŠKIS | NARKIŠKIS | PAEŽERIAI III (Skiemonių) | VELYKŪNAI |

2017-10-17   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Grūdeliškio, Dobilynės, Gaidamiškių, Narkiškio, Kelpiškio, Velykūnų, Paežerių III kaimais. Per kaimą teka upelis Liudė – Rubikių ežero intakas, čia yra jo ištakos, šiaurine kaimo dalimi teka upelis Kriokšlis – Rubikių ežero intakas. Šiaurės vakaruose kaimas remiasi į Gečionių mišką, pietuose – į Vaisiutiškio mišką. Kaimą kerta Rubikių–Mačionių vieškelis.

Yra 27 sodybos – 73 gyventojai (2001 m.), 48 gyventojai (2011 m.). Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Rašytiniuose šaltiniuose Gečionių dvaras minimas 1596 m.

1923 m. Gečionių dvare buvo 6 sodybos – 51 gyventojas. 1923 m. minimi Gečionių viensėdžiai: I viensėdis – 7 sodybos, 30 gyventojų, II viensėdis – 6 sodybos, 46 gyventojai, III viensėdis – 8 sodybos, 59 gyventojai. 1926 m. buvo vykdoma Gečionių dvaro ir Jurkiškių viensėdžio žemių parceliacija. Po parceliacijos savininkui Kazimierui Gecevičiui iš 226,34 ha buvo palikta 81,13 ha neliečiamos žemės bei 69,97 ha kultūriniam ūkiui. Šalia dvaro įsikūręs Gečionių kaimas 1934 m. išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 365,82 ha žemės.

1922–1932 m. Gečionių apylinkėje veikė lenkų pradžios mokykla. Iki 1929 m. ji veikė oficialiai, o ją uždarius iki 1932 m. buvusi šios mokyklos mokytoja Marija Striukaitė-Šmatavičienė vaikus mokė lenkiškai slapta.

1930 m. gegužės 1 d. buvo įsteigta Gečionių pradžios mokykla. Pirmaisiais jos mokytojais dirbo vedėja Sofija  Liubartienė ir Antanas Girnius. 1939–1940 m. mokykla dirbo dviem atskirais komplektais Mačionių ir Narkiškio kaimuose. Išnuomotose patalpose veikė I–IV skyriai, mokytojais dirbo Rozalija Kukarevičiūtė-Putrimienė ir Stefanija Vijeikytė.

Po Antrojo pasaulinio karo buvusiose dvaro patalpose vėl atidaryta Gečionių pradinė mokykla, iki 1952 m. joje dirbo mokytojos: vedėja Ona Sprindytė-Grikevičienė ir Genovaitė Miškinytė-Jakštonienė. 1952 m. pradinė mokykla pertvarkyta į Gečionių septynmetę mokyklą, kuri veikė 1952–1962 m. Jos direktoriais dirbo mokytojai: 1952–1959 m. – Jonas Baranauskas, 1959–1962 m. – Vytautas Miliūnas. Jam vadovaujant, mokykla išaugo iki aštuonmetės, kuri veikė 1962–1971 m. Šios mokyklos direktoriais dirbo mokytojai: 1962–1965 m. – V. Miliūnas, 1965–1971 m. – Adelė Gromulienė. Nuo 1971 m. Gečionyse vėl liko tik pradinė mokykla, joje dirbo mokytojos: 1971–1972 m. – Jadvyga Daugelavičiūtė-Pipirienė, 1972–1974 m. – vedėja Eugenija Kiaušienė, 1974–1981 m. – Vilhelmina Grigianec-Apanskienė, 1982 m. sausį–rugpjūtį – Rimutė Stanislavovienė, nuo 1982 m. – Zita Kubikienė, kol ši mokykla, pristigus vaikų, irgi buvo uždaryta.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas gyvenimas", vėliau priklausė P. Cvirkos, M. Melnikaitės, Mačionių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę. Šiose kapinėse buvo laidojami tik dvarininkų Gecevičių šeimos nariai, bene paskutinioji palaidota Kazimiero Gecevičiaus žmona. XX a. pirmojoje pusėje kapavietes puošė marmuriniai antkapiai, kapinės buvo aptvertos akmenine tvora, joje buvo geležiniai vartai. XX a. antrojoje pusėje kapavietės sunaikintos, ieškant jose užkastų lobių.

Išlikęs buvusio dvaro kumetynas, arklidė bei dalis centrinio gyvenamo namo, atskiri parko medžiai, tvenkinys.

Gečionyse 1934 m. gimė politikas ir kultūros organizatorius Vytautas Pupeikis, 1944 m. – turizmo organizatorius Henrikas Stankevičius.