GURSKAI
  Gretimos vietovės:
KALNUOČIAI (Troškūnų) | MAŽIONYS | PAJUOSTINYS | SAMANAI | SMĖLYNĖ | STUKONYS |

2013-11-29   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 3 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Smėlynės, Pajuostinio, Kalnuočių, Mažionių ir Stukonių kaimais, Samanų viensėdžiu. Vakariniu kaimo pakračiu eina siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linija. Kaimas įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Panevėžys. Per kaimą teka upelis Gaižupis – dešinysis Juostos intakas.

Yra 7 sodybos – 11 gyventojų (2001 ir 2011 m.). Priklauso Smėlynės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo arba nuo lenkiško žodžio "gura" – kalnas, arba nuo lenkiškos pavardės Gorsky. Iki XX a. vidurio kaimas dažniau vadintas Gurkiškiais.

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimų, dvarų, bajorkaimių generaliniame rejestre minimi ir Gurskai. Kaimas su 2 valstiečių kiemais, tuomet vadintas Gurskiškiais, priklausė Troškūnų dvaro savininkui ponui Petkevičiui.

Nepriklausomos Lietuvos metais didžioji gyventojų dalis buvo Binkiai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 138,41 ha žemės. Povilo Tijūnonio sodyboje veikė grietinės nugriebimo punktas.

1936 m. Povilo Tijūnonio sodyboje buvo įkurta Gurskų pradžios mokykla, kurioje su I–III skyriais dirbo mokytoja Elena Kukarevičiūtė. 1938 m. į Gurskų kaimą buvo perkelta ir Mašinkos kaimo pradžios mokykla. Gurskų pradinė mokykla veikė iki 1968 m.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Gurskų buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pirmūnas", paskui, stambinant ūkius, 1953–1960 m. priklausė "Pažangos" kolūkiui, nuo 1960 m. – Troškūnų tarybiniam ūkiui, "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Gurskuose 1935 m. gimė žurnalistas Danielius Binkys, 1936 m. – pedagogė Irena Andriškevičiūtė-Guobienė.