JONYDŽIAI (Skiemonių)
  Gretimos vietovės:
ADAMPOLIS (Anykščių) | BIRŽINĖ, Beržynė, Biržinka | GELEŽINĖ | GELEŽINĖLĖ | KOPŪSČIAI | PAŠILČIŠKIS | PAŠILIAI | SPIEČIŪNAI | USTRONĖ II (Skiemonių) | ŽILVIČIAI (Liaužadiškis) |

2013-12-14   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 3,5 kilometro į šiaurę nuo Skiemonių. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Molėtai. Ribojasi su Pašilčiškio, Kapusčių, Geležinės, Geležinėlės, Beržynės, Žilvičių, Spiečiūnų ir Pašilių kaimais, Ustronės II ir Adampolio viensėdžiais. Pietvakariniu kaimo pakraščiu teka upelis Lukna – Nevėžos ežero intakas, per kaimą teka jo dešinysis intakas Lentas, kaime yra jų santaka.

Yra 8 sodybos – 6 gyventojai (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Katlėrių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Jonydžių kaimas įsikūręs greta Jonydžių dvaro. XVIII a. pradžioje dvarą didikas Blusius padovanojo Skiemonyse įsikūrusio reguliariųjų kanauninkų – baltųjų augustijonų ordino vienuoliams, kurie dvaru naudojosi daugiau nei 100 metų. 1791–1799 m. Skiemonių parapijos metrikų knygose minimi ir Jonydžiai.

1921 m. Jonydžių dvare gyveno 49, o kaime – 56 gyventojai. 1923 m. Jonydžių dvare buvo 1 sodyba – 30 gyventojų, Jonydžių I kaime buvo 6 sodybos – 40 gyventojų. 1927 m. dvaro žemę – 174,4 ha – išdalijo į 7 sklypus, o 81,26 ha paliko dvaro savininkei Vincentai Ušackienei.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Jonydžių buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

1948 m. liepos 8 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Jaunoji gvardija", vėliau priklausė "Laisvo artojo", Černiachovskio, Katlėrių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Skiemonių parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Regioninis kultūros registro objektas (nuo 2009 m.) archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas Jonydžių piliakalnis (objekto kodas 32641), vadinamas Balnakalniu, datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 35200 kv. m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, pailgoje iš pietvakarių į šiaurės vakarus, į vakarus riestais galų šlaitais. Apie 1972 m. melioruojant piliakalnius buvo smarkiai nustumdytas buldozeriu, aukščiausią dalį pažeminant mažiausiai 1 metru. Aukščiausioje kalvos dalyje buvo apie 20 metrų ilgio ir 10 metrų pločio ovali pailga aikštelė su iki 1 metro aukščio pylimėliais galuose. Šlaitai statūs, 10–14 metrų aukščio. Dabar piliakalnis dirvonuoja. 1997 m. buvo tyrinėtas, tuomet šiaurės vakarų ir šiaurės rytų papėdėse apie 2,5 ha plote buvo rastas iki 80 cm storio pilkas XVIII–XIX a. kaimavietės sluoksnis, po kuriuo, atrodo, būta ir ankstesnės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio.

Jonydžiuose 1888 m. gimė kunigas, teologijos pedagogas Mykolas Bugenis.