KARALIŠKIAI
  Gretimos vietovės:
ANTAPLAŠTAKIS | DRAGAUDŽIAI | VARGULIAI |

2014-09-22   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 14 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Įsikūręs Karališkių ir Smėlinio ežerų šiaurinėse pakrantėse. Ribojasi su Antaplaštakio, Dragaudžių, Vargulių ir Molėtų rajono Kibildžių kaimais. Kaimą kerta Alantos–Žemaitkiemio kelias ir jo atšaka į Balninkus. 

Yra 8 sodybos – 8 gyventojai (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimas nuo senų laikų priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Jo pavadinimas siejamas su gyventojų privilegijomis – Karališkiuose nuo seno gyveno karališkieji valstiečiai, baudžiavos laikais nėję lažo dvare, mokėję duoklę Lenkijos karaliui už jo einamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas. 

1742 m. buvo įkurta Karališkių sentikių bendruomenė, įsirengusi savo maldyklą. Karališkiai (Koraliszki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose, juose minimos 6 rusų sodybos. 1813 m., keliaudamas iš Paryžiaus (Prancūzija) į Sankt Peterburgą (Rusija), Karališkių kaime buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras I, kuris meldėsi vietinėje maldykloje, gavo vietinio dvasios tėvo Nazarijaus Jakovlevičiaus (?–1816) palaiminimą.

Vykstant religinei reformai, 1869 m. Karališkių sentikių dvasiškis Vasilijus Darendovas kartus su dalimi parapijiečių prisijungė prie Stačiatikių bažnyčios, todėl iki 1873 m. Karališkių sentikių bendruomenė buvo performuota į vientikių parapiją, o maldykloje 1871 m. įrengta ir iki XX a. vidurio veikė Karališkių Dievo Motinos Globėjos cerkvė. 1888–1926 m., iki gyvenimo pabaigos, joje religines apeigas organizavo vientikių klebonas Jakovas Ankudinovas. Jam mirus, nebepavyko rasti sentikių apeigas mokančio stačiatikių dvasininko, todėl parapiją aptarnavo Ukmergės klebonas, o nuo 1937 m. – jerovienuolis Agafangelas (Fiodorovas), tuo metu parapijoje buvo 273 tikintieji. Po Antrojo pasaulinio karo liko apie 180 tikinčiųjų, dvasininko nebuvo, tik kartą per mėnesį atvažiuodavo Inturkės (Molėtų r.) stačiatikių šventikas. 1964 m. maldos namai dėl avarinės būklės uždaryti, o 1968 m. religinė bendruomenė išregistruota kaip sunykusi. Maldos namų pastatą perėmusi Anykščių vyno gamykla jį perstatė į poilsiavietę.

Apie 1920 m. kelios rusų šeimos iš Karališkių emigravo į Rygą (Latvija) ar į Braziliją, į jų sodybas įsikėlė lietuvių šeimos. 1923 m. kaime buvo 16 sodybų – 95 gyventojai (4 sodybos buvo lietuvių, kitos – rusų stačiatikių).

1930 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 167 ha žemės. Didžiausią ūkį, apie 50 hektarų, turėjo Grigorijus Čiuprinikovas. Ant Smėlynės upelio kranto stovėjo malūnas, o prie cerkvės – vėjo malūnas. Stasys Rakauskas Karališkiuose laikė bites. Tarp Kibildžių ir Karališkių kaimų buvo žydo Ziunderio karčema. Kaime dirbo amatininkai: kailiadirbys Kuzma Kozlovas, dailidės broliai Arefijus ir Ivanas Karablikovai.

Karališkiai nuo 1894 m. turėjo pradžios mokyklėlę prie cerkvės, kuri vadinosi "načalnaja škola". Joje mokėsi ir lietuvių, ir rusų vaikai. Lietuvius mokė daraktoriai, o rusų vaikus – šventikas Kaštalianovas. 1918 m. gruodžio 15 d. kaime buvo atidaryta lietuviška pradžios mokykla, joje iš pradžių mokėsi 67 vaikai nuo 8 iki 13 metų, vėliau į keturis skyrius susirinkdavo 40–60 vaikų. Pirmuoju mokyklos vedėju 1918–1921 m. dirbo Petras Pusvaškis (1889–?), vėliau dirbo mokytojai: 1921–1922 m. – Janė Senplinskaitė, 1922–1924 m. – Jonas Gribulis, 1924–1928 m. – Emilija Taralytė, 1928–1929 m. – Kazimieras Antulis. 1929 m. spalio 28 d. Karališkių pradžios mokykla buvo panaikinta.

Karališkiuose veikė Šaulių sąjunga, Jaunųjų ūkininkų ratelis. Kaime gyveno raštingas ir išsilavinęs ūkininkas Petras Gervinskas, dirbęs Balninkų (Molėtų r.) valsčiaus sekretoriumi, daug spaudos prenumeravo ir skaitė Stasys ir Eleonora Rakauskai.

Pasak vietinių žmonių liudijimų, 1941 m. iš Karališkių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys: Domicėlė Miškinytė su sūnumi ir Karablikovų šeima (tremties dokumentuose tokios represijos neįtrauktos). 

1949 m. spalio 30 d. kaimas įjungtas į kolūkį "Pirmyn", vėliau priklausė Kalinino vardo kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Balninkų (Molėtų r.) katalikų parapijai. Išlikusios rusų stačiatikių kapinės, kuriose laidojama. Kapinės aptvertos nykstančia tvora, prižiūrimos. Lietuvių kapinių kaime nebuvo. Kaimo centre pastatytas medinis kryžius su įrašu metalinėje lentelėje: "Dieve, / globok gyvuosius / ir priglausk / mirusiuosius / šio krašto / žmones" (autorius – A. Mikšys, 1998 m.), kryžiaus pamato betone įrėžta data: "1998.X.14".

Karališkiuose 1892 m. gimė archeologas, rašytojas Petras Tarasenka, 1929 m. – tekstologas, vertėjas Vytautas Rakauskas.