KEBLONYS
  Gretimos vietovės:
ANYKŠČIAI | ANYKŠČIŲ viensėdis | KIŠKELIAI | LIUDIŠKIAI | MELIAUŠIŠKIS | VAITUTIŠKIAI | ŽAŽUMBRIS |

2013-11-02   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 2 kilometrų į pietryčius nuo Anykščių. Ribojasi su Liudiškių, Vaitutiškių, Kiškelių, Meliaušiškio, Žažumbrio kaimais, Anykščių miestu ir Anykščių viensėdžiu. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Kiškelių miško, pietvakariniu – prie Liudiškių miško. Kaimą kerta Anykščių–Rubikių kelias.

Yra 45 sodybos – 178 gyventojai (2001 m.), 166 gyventojai (2001 m.). Yra Keblonių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. kaime yra Žiburio, Šilelio ir Parko gatvės, kaimo teritorijoje esančioje sodų bendrijoje – Rubikių 1-oji, Rubikių 2-oji, Rubikių 3-oji, Rubikių 4-oji, Rubikių 5-oji, Rubikių 6-oji, Rubikių 7-oji, Rubikių 8-oji, Skiemonių 1-oji, Skiemonių 2-oji, Skiemonių 3-oji ir Skiemonių 4-oji gatvės.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo čia apsigyvenusių brolių Keblių pavardės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Keblonių buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

1947 m. Keblonių kaimas pirmasis Anykščių rajone buvo elektrifikuotas, pradėjus jam tiekti Anykščių hidroelektrinės gamintą elektros energiją.

1949 m. vasario 11 d. Keblonių ir Žažumbrio kaimuose buvo sukurtas kolūkis "Anykščių šilelis", pirmuoju jo pirmininku dirbo Vincas Gadliauskas. Nuo 1949 m. vasario 11 d. iki 1972 m. kovo 22 d. Keblonys buvo "Anykščių šilelio" kolūkio centrinė gyvenvietė, 1951–1972 m. kolūkio pirmininku dirbo Pranas Juodvalkis. 1972–1992 m. Keblonys priklausė stambesniam "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis iširo. 1992–2007 m. Keblonyse veikė "Anykščių šilelio" žemės ūkio bendrovė, kol bankrutavo ir buvo likviduota.

Kaimo teritorijoje, besiribojančioje su Anykščių miestu, nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio įsikūrusi sodų bendrija "Šaltupys", palaipsniui virstanti priemiesčio gyvenamųjų namų kvartalu. 

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Dabar stambiausias ūkis – Irenos Ramoškienės pieno ūkis.

Keblonyse 1931 m. gimė tautodailininkė aplikatorė Genovaitė Miškinytė-Petuchovienė, 1945 m. – mokslininkė matematikė Vilia Paškevičiūtė-Svetulevičienė, 1952 m. – rašytojas Vytautas Račickas ir inžinierius Antanas Gražys, 1962 m. – kultūros organizatorė Rita Gadliauskaitė-Babelienė, 1967 m. – teisininkas Ramūnas Gadliauskas.