LIEPAGIRIAI
  Gretimos vietovės:
AULELIAI | BUTĖNAI | DAUJOČIAI | KUODŽIUPIS | NARBŪČIAI | PALAUKIŠKIAI |

2013-11-26   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 kilometrų į pietryčius nuo Svėdasų. Ribojasi su Narbūčių, Daujočių, Palaukiškių, Butėnų, Aulelių, Kuodžiupio ir Utenos rajono Linskio kaimais. Per kaimą teka upelis Narantis – dešinysis Šventosios intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 7 sodybos – 11 gyventojų (2001 m.), 17 gyventojų (2011 m.). Priklauso Aulelių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. viduryje Liepagirių dvaro savininkai rėmė bruzdančius valstiečius, už tai po 1863 m. sukilimo numalšinimo jie buvo ištemti į Sibirą, o dvaras carinės Rusijos valdžios konfiskuotas ir parduotas. Dvaro žemė buvo išdalinta iš Rusijos atvykusiems kolonistams – kelioms sentikių šeimoms. Taip Liepagiriai virto vienintele rusiška sala visose Svėdasų apylinkėse.

1923 m. Liepagirių dvare buvo 31 sodyba – 157 gyventojai. 1923 m. Narunčio palivarke buvo 17 sodybų – 85 gyventojai. 1928 m. buvo vykdoma Liepagirių dvaro ir Narunčio palivarko žemės parceliacija, tuomet jie valdė 442,28 ha žemės.

1930 m. Žemės rūmų valdybos nutarimu Liepagirių dvaras su Narunčio palivarku buvo pavadinti Liepagirių kaimu.

Tarpukaryje Liepagiriuose veikė lietuviška pradžios mokykla, kurią lankė ir rusų šeimų vaikai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Liepagirių buvo ištremta į Sibirą 12 asmenų. 1948 m. liepos 31 d. Algimanto apygardos partizanai prie Liepagirių kaimo užpuolė Svėdasų valsčiaus stribus ir tris nukovė.

1950 m. kovo 10 d. kaimas buvo įjungtas į "Tiesos" kolūkį, vėliau priklausė "Laisvės", N. Chruščiovo vardo, "Naujo gyvenimo", "Aušros", Daujočių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Liepagiriuose gimė laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas.