MASKOLIŠKIS
  Gretimos vietovės:
TRAKINIAI (Kurklių) |

2014-05-30   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 10 kilometrų į pietryčius nuo Kurklių. Ribojasi su Trakinių kaimu bei Molėtų rajono Klabinių kaimu. Kaimas įsikūręs prie Virintos upės ir jos kairiojo intako Lobos santakos.

Yra 2 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), kaimas liko negyvenamas (2011 m.).

Senieji gyventojai pasakoja, jog karo metais šiose vietose buvo įsitvirtinę "maskoliai" (rusai), nuo to ir kilo pavadinimas. Pagal kitą versiją į šias vietoves dar XV a. iš Maskvos buvo atgabenti ir apgyvendinti rusai, tad kaimas ir liko tokiu vardu vadinamas. Dar kiti teigia, jog jis – nuo pavardės Maskolis, nes kaime niekas nebepamena kada nors rusų gyvenus. Nuo XIX a. pirmosios pusės čia buvo daug gyventojų Šulskų, todėl vietiniai dažnai sakydavo, kad eina Šulskuos. Kartais kaimą dar pavadindavo ir Jakubėliškiu.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 39 gyventojai. Iki Antrojo pasaulinio karo kaimas turėjo 46,9 ha žemės. Kaimas išliko rėžinis – 1939 m. buvo ruošiami dokumentai dalintis žemę ir skirstytis į vienkiemius, bet iki pirmosios sovietinės okupacijos nebespėta. 1944 m. kaime gyveno Antano Šulskaus, Petro Riaubos, Petro Šulskaus, Mataušo Juknevičiaus, Jono Šulskaus, Prano Paukščio ir Mataušo Šulskaus šeimos.

1945 m. birželio 27 d. ties Trakinių ir Maskoliškio kaimais vyko vienos pirmųjų ir didžiausių kautynių, kai susirėmė sovietinės NKVD kariuomenės dalinys ir Alfonso Bagdono-Aro būrio partizanai, kovoje žuvo 32 laisvės gynėjai. Po kautynių rusų kareiviai, įtarę jog maskoliškiečiai remia partizanus, sudegino visą kaimą, liko tik Genių sodybos tvartas ir bendra kaimo pirtis. Dauguma kaimo gyventojų po to gaisro išsikėlė gyventi kitur, kaime sodybas atkūrė tik trys šeimos. Po Antrojo pasaulinio karo iš Maskoliškio buvo ištremtas į Sibirą 1 asmuo.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Švyturys", vėliau priklausė "Virintos", Kurklių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Alantos (Molėtų r.) parapijai. Kapinių nebuvo.