Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 6 kilometrų į pietus nuo Kavarsko. Ribojasi su Šerių, Pramislavos, Albitiškių, Pankėnų ir Jokūbavos kaimais, Pikietos viensėdžiu. Vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Šventosios upės. Per gatvinį kaimą eina vieškelis Šeriai–Jakšiškis.

Yra 15 sodybų – 40 gyventojų (2001 m.), 25 gyventojai (2011 m.), 2012 m. rudenį buvo likę 12 nuolatinių gyventojų. Priklauso Šerių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1664 m. Deltuvos dvaro inventoriuje minimas Pravydžių kaimas su 150 ha sodybinės ir 5 ha priimtinės žemės. Tais metais kaimas buvo atskirtas nuo Deltuvos dvaro ir parduotas Kauno apskrities maršalkai Rapolui Zigmantui Skorulskiui. 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo leidinyje minimas Pravydžių kaimas. 1881–1888 m. valstiečių savininkų žemė atskirta nuo dvarininko Charmansko valdų ir padalyta į 12 sklypų.

Apie 1920 m. Pravydžiuose buvo įkurta pradžios mokykla. 1930–1940 m. Pravydžių pradinė mokykla veikė kaip atskiras Jokūbavos pradinės mokyklos komplektas. Nuomojamose patalpose veikė I–IV skyriai. Pravydžių pradinė mokykla tame pačiame pastate veikė iki 1974 m., joje dirbo iš šio kaimo kilusi mokytoja Elena Dunčiūtė-Klimienė.

1923 m. kaime buvo 22 sodybos – 82 gyventojai, turėjo apie 400 ha žemės. 1942 m. buvo parengtas ir 1944 m. patvirtintas Pravydžių kaimo išskirstymo į vienkiemius planas, tuomet kaimas turėjo 239,57 ha žemės. Išsikėlė tik 3 sodybos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pravydžių 1949 m. kovo 25 d. buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys: Antanas Riauba (1897–?) ir jo marti Anelė Riaubienė (g. 1925 m.), abu laikyti tremtyje iki 1958 m. vasaros. Niekas iš kaimo jaunuolių netapo laisvės gynėjais, visi šaukiamojo amžiaus išėjo į tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pakelta velėna", pirmuoju jo pirmininku dirbo Pranas Šaltenis. Prisijungus gretimiems kaimams, kolūkis pavadintas "Viltis", jo pirmininku dirbo Petras Kalibatas. Vėliau iki 1965 m. kaimas priklausė "Žalgirio" kolūkiui, kuriam vadovavo pirmininkas Kazys Žižmaras. Jį pertvarkius, 1965–1990 m. kaimas priklausė Jakšiškio tarybiniam ūkiui, 1990–1992 m. – Šerių kolūkiui, kol šis iširo.

Nuo 2021 m. Pravydžių kaimo teritorijoje koncerno "Achemos grupė" įmonė bendrovė "Renerga-1" plečia Kunigiškių vėjo jėgainių parką, statydama naują vėjo elektrinę (dar šešias – gretimose Mackonių ir Pankėnų kaimų teritorijose), bendra instaliuotoji galia sieks 16,5 MW.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę, jų vieta vietinių žmonių atmintyje nebeišlikusi.

Pravydžiai yra architektūros paminklas – 19 sodybų (1991 m.) gatvinis rėžinis išretėjęs kaimas. Kaime yra 3 paminklinės sodybos, kuriose yra 7 paminkliniai pastatai (2 pirkios, 2 svirnai, 2 kluonai, 1 pirtis) ir 1 atskira paminklinė pirkia. Tai būdingi Rytų Aukštaitijos XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės vidutinių valstiečių pastatai.

1979–1980 m. Pravydžių kaime buvo surinkta pedagogės Sofijos Šleikuvienės surengtos kraštotyros ekspedicijos medžiaga, ji saugoma A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.