SABULIAI
  Gretimos vietovės:
APUŠOTAS | KABOŠIAI | SVIRNAI I (Aukštieji) | SVIRNAI II (Žemieji) |

2013-11-23   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 7 kilometrų į pietvakarius nuo Kavarsko. Ribojasi su Svirnų I, Svirnų II, Pilypų ir Kabošių kaimais, Apušoto viensėdžiu. Pietinėje kaimo pusėje buvo didelis ąžuolynas – likę jo fragmentai.

Yra 2 sodybos – gyventojų nėra (2001 ir 2011 m.).

Iki Pirmojo pasaulinio karo Sabuliai buvo Taujėnų (Ukmergės r.) valsčiaus kaimas. 1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 55 gyventojai. 1935 m. pavasarį kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 100,45 ha žemės. Daugiausia – po 24 hektarus žemės – turėjo Mataušo Peldžiaus ir Jono Budniko šeimos. Kaimo gyventojai pragyvendavo, augindami javus ir gyvulius, Sabuliuose niekada nebuvo nei parduotuvės, nei pieninės, nei malūno, tik XX a. pirmojoje pusėje dirbo du amatininkai: kalvis Antanas Peldžius ir siuvėjas Tomas Širvelis. Kaimo gyventojai apylinkėje išsiskyrė pomėgiu dainuoti.

Mokyklos kaime nebuvo, vaikai mokėsi Papragių pradžios mokykloje. 

Po Antrojo pasaulinio karo iš Sabulių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

1949 m. kaimas kartu su Ferdinantava ir Apušotu buvo sujungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį. Stambinant ūkius, nuo 1951 m. Sabuliai priklausė "Nugalėtojo" kolūkiui, paskui – Staškūniškio tarybiniam ūkiui, Svirnų kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

XX a. antrojoje pusėje kaimo teritorija buvo numelioruota, vienkiemiai sunaikinti, dauguma gyventojų perkelti į gyvenvietes.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugoma Eugenijos Zajankauskaitės surinkta Sabulių kaimo istorijos apžvalga.