SKAURADAI
  Gretimos vietovės:
AŽUBALIAI | GIRELĖ (Traupio) | KIRMĖLIAI | KIRMĖLIUKAI | LAUKAGALIAI | PUTRIŠKIAI | SURVILAI | ŽALIOJI (Traupio) |

2017-10-24   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 12 kilometrų į pietvakarius nuo Troškūnų. Ribojasi su Girelės, Ažubalių, Žaliosios, Antalūžės, Putriškių, Laukagalių, Kirmėlių, Kirmėliukų ir Survilų kaimais. Vakariniame kaimo pakraštyje driekiasi Alukėnų miškas, į šiaurę ir rytus – Juostininkų miškas. Per kaimą Nevėžio link teka Gumbiškio ir Kurklyno upeliai.

Yra 1 sodyba – 3 gyventojai (2001 m.), kaimas likęs negyvenamas (2011 m.). Priklauso Nausodės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog Skauradų kaimas minimas nuo 1515 m., nes jau tuomet minima Traupio parapija, kuriai ir priklausė šis kaimas.

XIX a. pabaigoje minimas Skauradų kaimas ir jo viensėdžiai, priklausę Dilkevičiams, Giedraičiams, Marcinkevičiams, Chmieliauskams bei Kantautams. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų – 157 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Skauradų viensėdžiai: Pagrundos viensėdis – 1 sodyba, 6 gyventojai (Keraičių šeima), Pagurkų viensėdis – 2 sodybos, 13 gyventojai (Chmieliauskų šeimos). Išskirsčius kaimą į vienkiemius, buvo 39 sodybos – 303 gyventojai, apie 1100 ha žemės.

1932–1938 m. Gontautaitės-Gergautienės sodyboje, kurią iš varžytynių įsigijo Marcelijus ir Veronika Laurinavičiai, veikė nelegali lenkiška "Svetlicos" mokykla, joje mokėsi vietinių sulenkėjusių gyventojų vaikai. Leonardo ir Jadvygos Misevičių paliktame name 1946–1968 m. kaime veikė pradinė mokykla, joje dirbo mokytojai-vedėjai: 1946–1951 m. – Vaclovas Buinauskas, 1951–1952 m. – Kazys Mačiulis, 1952–1953 m. – Paulius Glemža, 1953–1959 m. – Vilhelma Poviliūnaitė-Kaminskienė ir ją 1957 m. rudenį pavadavęs Apolinaras Kaminskas, 1959–1964 m. – Vlada Jankauskaitė-Kirsnienė, 1964–1968 m. – Albina Nevierienė.

Buvusioje Andriaus ir Stefanijos Dilkevičių sodyboje buvo pastatytas ir nuo 1932 m. kaime veikė "Pienocentro" grietinės nugriebimo punktas, pokario metais pertvarkytas ir iki 1964 m. veikęs kaip pieno supirkimo punktas. Kaime XX a. pirmojoje pusėje gyveno sodininkas Juozas Rimševičius, kuris turėjo 2 ha sodą ir skatino sodininkystę visame kaime. Kaime gyveno armonikieriai Petras Lapas ir Vladas Skorulskis, bitininkas Vladas Andriūnas, daręs ir statines alui.

Sovietines represijas patyrė 8 kaimo gyventojai. 1941 m. birželio 14 d. suvo suimtas ir į Rešiotų lagerį (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kraštas, Rusija) išvežtas ūkininkas Mečislovas Kontautas (1885–1944), miręs lageryje; jo žmona Antanina Kontautienė (1898–?) 1941 m. vasarą ištremta į Altajaus kraštą (Rusija), paskui gyveno tremtyje Jakutijoje (Rusija) iki 1956 m., grįžo į Lietuvą bet dėl kliūčių turėjo vėl pasirinkti savanorišką tremtį. 1948 m. gegužės 22 d. į Buriatiją (Rusija) buvo ištremti Jonas Bausys (1890–?) su sūnumi Kasparu Bausiu (g. 1930 m.), tremtyje gyvenę iki 1958 m., ir Juozas Rimševičius (1893–?) su žmona Elena Rimševičiene (1905–?), dukromis Alicija Rimševičiūte (g. 1931 m.) ir Leonila Rimševičiūte (g. 1936 m.) bei sūnumi Artūru Rimševičiumi (g. 1934 m.), tremtyje praleidę iki 1958 m. ir išvykę į Lenkiją.

1948 m. rugpjūčio 9 d. neaiškiomis aplinkybėmis buvo nužudytas šio kaimo gyventojas Alukėnų miško eigulys Rapolas Ivanauskas, liko našlė Emilija Ivanauskienė su dukrele Nijole.

1949 m. kaime buvo sukurtas kolūkis "Auksinė varpa", pirmuoju jo pirmininku dirbo Antanas Janulis. Vėliau, stambinant ūkius, Skauradai priklausė Žemaitės, "Pirmyn į komunizmą", Nausodės kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. 1960 m. kaimas buvo elektrifikuotas, bet vėliau melioruojant šią teritoriją gyvenvietė nebebuvo plečiama. 1959 m. Skauraduose gyveno 171 žmogus, 1970 m. jų liko tik 90, 1979 m. – 54, 1984 m. iš kaimo išsikėlė paskutinieji jo senbuviai, tad 1989 m. kaimas buvo likęs nebegyvenamas.

Priklauso Traupio parapijai. Kapinių nebuvo.

1990 m. rugsėjį surengtame tėviškėnų susibūrime kaimo atminimui buvo pastatytas kryžius, nuo to laiko skauradiškių susitikimai vyksta periodiškai. Donatas Ragauskas surinko Skauradų kaimo gyventojų istorijas, kurios publikuotos "Lietuvos valsčių" serijos monografijoje "Raguva" (2001 m.).

Skauraduose 1872 m. gimė knygnešys Valerijonas Laskauskas, 1874 m. – inžinierius architektas ir dailininkas Juozapas Kamarauskas, 1895 m. – laisvės gynėjas Aleksas Bausys, 1903 m. – kunigas Adolfas Bausys, 1904 m. – agronomas Julius Bausys, 1951 m. – gydytojas Regimantas Andriūnas.