Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 9 kilometrų į rytus nuo Skiemonių. Ribojasi su Atkočiškių, Traineliškio kaimais ir Boleslovavos viensėdžiu, Molėtų rajono Žibėčių kaimu.

Negyvenamas kaimas (2001, 2011 m.).

Smaltiškio kaimas 1986 m. spalio 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro, jo teritorija priskirta Traineliškio kaimui. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Smaltiškio kaimo vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

XIX a. minimas Smaltiškio valstybinis dvaras, kuriam priklausė 113 dešimtinių žemės ir 19 dešimtinių miško.

1923 m. Smaltiškio dvare buvo 5 sodybos – 24 gyventojai. Dvaro savininkai buvo Vladas Čečergis (1888–1942) ir Eleonora Čečergienė (1895–1963), valdę 110 ha žemės. Šalia dvaro kūrėsi ir Smaltiškio kaimas.

1941 m. birželio 14 d. V. ir E. Čečergiai su 15-mečiu sūnumi Vladislovu buvo ištremti į Sibirą (Rusija), V. Čečergis 1942 m. žuvo lageryje Krasnojarsko krašte, jo žmona ir sūnus laikyti tremtyje Borovliankoje (Troickojės rajonas, Altajaus kraštas), kur liko ir atgavę laisvę, į Lietuvą nebegrįžo.

1947 m. balandį prie Smaltiškio kaimo kautynėse su NKVD kariuomene bei stribais žuvo 7 partizanai. 1959–1960 m. Smaltiškyje brolių Ruzgų ūkyje slapstėsi sovietinių pareigūnų persekiojamas paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas (1928–1965).

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Kibirkšties" kolūkį, vėliau priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklausė Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Kapinių nebuvo.