SPIEČIŪNAI
  Gretimos vietovės:
ADAMPOLIS (Anykščių) | JONYDŽIAI (Anykščių) | JUŠKONYS | STARKAKAMPIS | VAITKUŠKIS |

2017-06-02   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 12,5 kilometro į pietryčius nuo Anykščių. Ribojasi su Juškonių, Jonydžių ir Vaitkuškio kaimais, Adampolio ir Starkakampio viensėdžiais. Per kaimą teka upelis Lentas – dešinysis Luknos intakas.

Yra 3 sodybos – 10 gyventojų (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Burbiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo Spiečiūnų pavardės.

Spiečiūnų kaimas įsikūrė buvusio Spiečiūnų dvaro vietoje. 1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 30 gyventojų. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 124,8 ha žemės padalinta 8 savininkams.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Spiečiūnų buvo ištremta į Sibirą 6 asmenų Meškauskų šeima – 1947 m. Juozas Meškauskas, o 1948 m. gegužę – jo tėvai, žmona Jadvyga su dukra Irena ir sūnumi Gintautu. 1949 m. kovo 25 d. iš Spiečiūnų ištremtas ir tik 1955 m. rudenį į Lietuvą grįžo Kazimieras Stripeikis.

1949 m. birželio 4 d. kaime buvo sukurtas kolūkis "Laisvė", pirmuoju jo pirmininku dirbo Bronius Verbickas. 1950 m. rugpjūčio 15 d. jis įjungtas į "Pergalės" kolūkį, paskui iki 1972 m. priklausė Lenino kolūkiui, nuo 1972 m. kovo 22 d. – "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Dabar stambiausi ūkiai – Klemenso Baldausko (ūkininkavimo kryptis – gyvulininkystė), Evaldo Baldausko (augalininkystė).

Priklauso Skiemonių parapijai. Kapinių nebuvo.

1938 m. Speičiūnuose, prie Teofilio ir Petronėlės Balaišių sodybos, buvo pastatytas kryžius, kurį pašventino vyskupas Teofilius Matulionis. Sovietmečiu, kaimą melioruojant, 1983 m. ši sodyba buvo sunaikinta, o netrukus nugriautas ir medinis kryžius. Kunigo B. Balaišos ir jo brolio iniciatyva sunykusi sodybvietė laukuose 1994 m. buvo paženklinta metaliniu dekoruotu kryžiumi su užrašu metalinėje lentelėje: "Balaišių / Matulionių / šeimų atminimui", akmens plokštėje ant akmenų mūro postamento iškalta: "A+A / Balaišių šeima / Jonas 1931 71 m / Anastazija 1946 76 m / Albinas 1941 6 m / Birutė 1941 6 mėn / Jonas 1943 1 d".

Spiečiūnuose 1910 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Juozas Ališauskas-Beržas, 1933 m. – kunigas Bronius Balaiša-Balaišis.