Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 11 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Netikiškių, Morkūniškių, Pamaleišio, Tadauskų, Rokiškio rajono Juodonių, Mikniūnų ir Vaineikių kaimais. Įsikūręs prie Šeduikių ežero, per kaimą teka Šeduikių upelis.

Yra 11 sodybų – 11 gyventojų (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Daujočių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Šeduikiai (Szadujkie) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui.

1913 m. vasarą žaibui įplieskus gaisrą, sudegė dauguma kaimo sodybų, tai paskatino vietinius gyventojus greičiau keltis į vienkiemius. 1923 m. kaime buvo 20 sodybų – 107 gyventojai. 1936 m. kaimas baigtas išskirstyti į vienkiemius, tuomet turėjo 393,34 ha žemės.

1948 m. gruodžio 13 d. sovietinės kariuomenės dalinys apsupo Šeduikių kaimo ūkininko Jono Dabregos sodybą, kurioje tuo metu ilsėjosi 15 partizanų grupė. Atsitraukdami ir atsišaudydami laisvės gynėjai išsiveržė iš apsupties, bet 7 iš jų žuvo. Už pagalbą laisvės gynėjams buvo suimti, 1949 m. balandžio 11 d. nuteisti ir išsiųsti dešimčiai metų į lagerius dešimt Šeduikių kaimo gyventojų: Ona (1916–1994) ir Jonas (1902–1972) Dabregai, seserys Elena Pranckūnaitė-Pajėdienė, Stasė Pranckūnaitė ir Eleonora Pranckūnaitė, Kazimiera Dabregaitė-Jasiulienė (1912–1972), Kazė Mikulionytė, Alma Pernavaitė, Anastazija ir Juozas Juodgalviai.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau priklausė "Jaunosios gvardijos", "Aušros", Daujočių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Šeduikių kaime stovi ornamentuotas kryžius.

Šeduikių ežeras su užpelkėjusiomis pakrantėmis – ornitologinis draustinis.

Šeduikiuose 1916 m. gimė gydytoja Elena Dobregaitė-Sakienė, 1948 m. – teisininkė Ona Trakaitė-Laurišienė.