VARNELIAI
  Gretimos vietovės:
DABUŽIAI | DEČIONYS | IGNOTIŠKIS | JUODŽIAI | MARGIAI (Kavarsko) |

2013-11-12   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 8 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko. Ribojasi su Dabužių, Dečionių, Margių, Juodžių, Ignotiškio kaimais. Įsikūręs į vakarus nuo Troškūnų–Kavarsko kelio, į pietus nuo Susienos Dabužių tvenkinio. Per kaimą teka Susienos upelis – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 8 sodybos – 10 gyventojų (2001 m.), 8 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XVII–XVIII a. Pienionių dvarui jau priklausė ir Varnelių kaimas. XIX a. kaimo gyventojai dirbo gretimame Ignotiškio palivarke, 1864 m. iš jo buvo skirta žemės kaimui kurtis. Palivarko savininkai Puodžiūnai parinko ir atidavė baudžiauninkams prastesnes žemes, tose vietose augo krūmai, juose veisėsi daugybė varnų. Manoma, jog nuo to ir kilo kaimo pavadinimas.

XX a. pradžioje į carinės Rusijos kariuomenę mobilizuotas Varnelių kaimo gyventojas Andrius Karvelis (1877–1947) dalyvavo Rusijos-Japonijos kare Mandžūrijoje, paskui kovėsi ir Pirmojo pasaulinio karo fronte.

1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 72 gyventojai.

1923 m. taip pat minimi Varnelių (Smirdelkos) viensėdžiai – 2 sodybos, 10 gyventojų. Šiauriniame kaimo pakraštyje suformuoti šie du viensėdžiai po 3 hektarus jau XIX a. antrojoje pusėje nepriklausė rėžiniam kaimui. Prie kelio iš Kavarsko į Dabužių dvarą ties šiais viensėdžiais XIX a. antrojoje pusėje stovėjo žydės karčema, kurioje prekiauta silkėmis, nuo jų sklidęs nemalonus kvapas prilipo ir viensėdžiams.

Apie 1929 m. Varneliuose Jurgis Karvelis atidarė grietinės nugriebimo punktą, jame paruoštą grietinę iš pradžių vežė parduoti į Kavarską, paskui atiduodavo Dabužių pieninei sviestui gaminti. 1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 95,65 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Varnelių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. Pokario metais kaime žuvo keli jaunuoliai, slėpęsi nuo tarnybos sovietinėje kariuomenėje: 1944 m. buvo nušautas Juozas Keibus, 1945 m. – iš kariuomenės dezertyravęs ir į tėviškę grįžęs Kazimieras Žemaitis. Jo brolis Povilas Žemaitis 1952 m. miške užlipo ant likusios minos ir žuvo, dar vienas brolis Steponas Žemaitis ir šio kaimo jaunuolis Povilas Karvelis buvo mobilizuoti į sovietinę kariuomenę 1944 m. pabaigoje ir abu 1945 m. pavasarį žuvo Berlyne (Vokietija).

1949 m. spalio 5 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pirmyn", vėliau priklausė "Pergalės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Varnelių kaimo pakelėje, ant seno beržo ties Antano Karvelio sodyba, išlikusi XX a. pradžioje daryta medinė koplytėlė su kryžiumi (autorius – Jurgis Zlatkus iš Mažionių), kelis kartus atnaujinta.

Varnelių kaime, prie senosios kaimo gatvės ties buvusia Žemaičių sodyba, 1989 m. liepos 1 d. buvo pastatytas stogastulpis visiems penkiems žuvusiems šio kaimo jaunuoliams (autorius – tautodailininkas Jurkėnas) su įrašu metalinėje lentelėje "Antrojo pasaulinio karo aukos / Juozas Keibus 1920–1944 / Povilas Karvelis 1920–1945 / Kazimieras Žemaitis 1913–1945 / Steponas Žemaitis 1925–1945 / Povilas Žemaitis 1913–1952 / Tenegęsta mūsų širdyse jų atminimas / Varneliai 1989 VII 1".