Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 9 km į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Ribojasi su Mackeliškių, Ignotiškio, Diliavietės kaimais. Įsikūręs šalia kelio Traupis–Dabužiai.

Yra 1 sodyba – 6 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XVII–XVIII a. Pienionių dvarui priklausė ir Veršelių kaimas. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 55 gyventojai. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 181,99 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Veršelių buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

1944 m. rugsėjo 14 d. (kitų šaltinių duomenimis – spalio 11 d.) ties Veršeliais įvyko laisvės gynėjų ir NKVD pasienio kariuomenės kareivių kautynės. Broniaus Sudeikio-Čigono būrio partizanai prie Veršelių kaimo susidūrė su NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo pulko penkiolikos kareivių būriu ir jį užpuolė, per 3 mūšio valandas nukovė 5 kareivius ir būriui vadovavusį pasienio užkardos vado pavaduotoją NKVD vyresnįjį leitenantą S. Choroševičių. Žuvo 4 partizanai: Petras Brigackas iš Veršelių, Juozas Šilaika iš Maželių, Juozas Vildžius iš Dvarelių ir Donatas Simanonis iš Mackeliškių. Šiame mūšyje pirmą kartą Lietuvoje nuo antrosios sovietinės okupacijos pradžios sovietinė kariuomenė sulaukė tokio stipraus ginkluoto pasipriešinimo ir patyrė tiek nuostolių. Šioje vietoje pastatyti  paminklėliai, žymintys Čigono būrio partizanų žūties vietą.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Nevėžio" kolūkį, vėliau priklausė "Stalino vėliavos", "Pavasario", "Laisvės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kaime kapinių nebuvo.

Veršelių kaimo pietinėje dalyje auga 1,5 m skersmens ir 15 m aukščio ąžuolas.

Veršeliuose 1913 m. gimė dailininkas skulptorius Kazys Varnas, 1951 m. – pedagogė edukologė Danutė Repečkaitė-Šlušnienė.