VIKONYS (Anykščių)
  Gretimos vietovės:
AŽUPIEČIAI | AŽUPIEČIŲ viensėdis | KRIVINSKAI | KUNIŠKIAI | LIŽAI | PAGOJĖ (Anykščių) | PIENIONYS (Anykščių) | ŠEPETIŠKIS | VĖJELIŠKIAI |

2022-12-11   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 4 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Panevėžys ir siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linijos. Ribojasi su Šepetiškio, Vėjeliškių, Pienionių, Kuniškių, Ližų ir Krivinskų kaimais, Pagojės ir Ažupiečių viensėdžiais.

Yra 33 sodybos – 140 gyventojų (2001 m.), 165 gyventojai (2011 m.). Yra Vikonių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Vikonyse yra Kaštonų, Liepų ir Tujų gatvės.

Vikonys (Wikance) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. Dažnai dėl kaimo didumo jį vadindavo "Vikonių Rosija".

Kaimo gyventojai dirbti eidavo į Pienionių dvarą. 1918 m. gegužės 20 d. ties Vikonimis įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Rusijos kariuomenių. 1923 m. kaime buvo 45 sodybos – 251 gyventojas, dalis buvo rusų tautybės. 1929 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 588,21 ha žemės padalinta 38 savininkams.

Vikonių jaunimas aktyviai dalyvavo pavasarininkų draugijos veikloje.

1928-1929 m. kaip atskiras Anykščių pradinės mokyklos komplektas pradėjo veikti Vikonių pradžios mokykla, kuriai patalpas nuomojo Pasmokis. Su I skyriumi dirbo mokytoja Stefanija Skirmantė Jankūnaitė. 1932–1933 m. su I–IV skyriais dirbo mokytoja Uršulė Saladžiūtė. 1934 m. pabaigoje vietoje U. Saladžiūtės pradėjo dirbti Salomėja Šeporaitytė. 1937–1938 m. mokytoju dirbo Aleksandras Motiejūnas. Vikonių pradinė mokykla veikė iki 1973 m.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vikonių buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Vikonių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Šeimyniškių apylinkės.

1949 m. balandžio 12 d. kaimas buvo įjungtas į "Draugystės" kolūkį, o sustambinus ūkius 1970–1991 m. priklausė "Švyturio" kolūkiui, kol šis iširo. Nuo 1949 m. balandžio 12 d. iki 1970 m. rugpjūčio 7 d. Vikonys buvo "Draugystės" kolūkio centrinė gyvenvietė.

XX a. pabaigoje kaime susiformavo stambiausias privatus Stanislovo Miškeliūno augalininkystės ūkis.

2006 m. Vikonių kaimo pietiniame pakraštyje, kurią nuo pagrindinės kaimo dalies skiria Anykščių–Panevėžio kelias, pradėjo kurtis ir toliau plečiamas Audriaus Juškos šiltnamių ūkis. 2017 m. įgyvendinus šio ūkio plėtros projektą (sąmatinė vertė – 10 mln. Eur, iš jų 6,5 mln. Eur – Europos Sąjungos parama), šio ūkio šiltnamiai tapo vienais didžiausių Lietuvoje. Jų dengtas plotas – 10 ha, nuolat dirba apie 180 žmonių (nuo 2017 m. – didžiausias Anykščių rajono darbdavys), per metus užauginama ir realizuojama iki 5 tūkst. tonų agurkų ir pomidorų. Šiltnamius šildo dvi 2 ir 6 MW galios biokuro katilinės.

Priklauso Anykščių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, apaugusios mišku, laidojimo ženklų nelikę.

Vikonyse 1887 m. gimė kunigas Juozapas Gendrėnas, 1909 m. – mokslininkas istorikas, akademikas Juozas Jurginis, 1923 m. – švietėja ir visuomenininkė Emilija Vasiljevaitė-Karosienė, 1928 m. – pedagogas Juozas Pakalnis.