Kaimas Kurklių seniūnijoje už 1 kilometro į šiaurę nuo Kurklių. Įsikūręs palei Virintos upės kairįjį krantą į vakarus nuo upės. Ribojasi su Kurklių miesteliu, Šilelio viensėdžiu, Pavirinčių ir Kališkų kaimais.

Yra 10 sodybų – 10 gyventojų (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kurklių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XVIII a. pabaigoje kaimas priklausė dvarininkams Oginskiams. Senieji gyventojai mena, jog kaime buvusi karčema. 1923 m. kaime buvo 5 sodybos – 31 gyventojas. Vyliaudiškio kaimas turėjo tik 1,4 ha žemės.

1921 m. Jonas Jucius ant Virintos upės pastatė vandens malūną. 1944 m. besitraukiantys vokiečiai malūną sudegino, netrukus savininkas jį atstatė. Sovietiniais metais malūnas buvo nacionalizuotas ir juo naudojosi Kurklių kolūkis.

Iki vokiečių okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais kaime veikė Kurklių pradžios mokykla, vėliau buvo 6 skyriai.

Po karo iš Vyliaudiškio buvo ištremti į Sibirą 6 asmenys.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį, vėliau priklausė Stalino vardo, Kurklių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Dabar kaime veikia Petro Papšio malūnas.

Vyliaudiškio telmologinis draustinis yra 50 hektarų ploto saugoma teritorija Anykščių regioniniame parke, apimanti senklonio dalį su užpelkėjusiais Pabiržytės ir Ešerinio ežerėliais bei gretimais miškeliais. Draustinio teritorijoje vyrauja aukštapelkė, yra retų saugomų augalų, auga vabzdžiais mintančios saulašarės. Draustinio lankymas yra ribojamas.

Priklauso Kurklių parapijai. Kapinių nebuvo.