BURIA
  Gretimos vietovės:
DIDŽIAKAIMIS | DŽIUGAI | JANONYS | KURKLIAI | MOLIAKALNIS (Kurklių) | SARGŪNAI |

2013-11-25   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 9 kilometrų į pietryčius nuo Kavarsko. Ribojasi su Kurklių miesteliu, Janonių, Džiugų, Sargūnų, Didžiakaimio ir Moliakalnio kaimais, Akmenkos bei Medinų viensėdžiais. Per kaimą teka upelis Judinys – Šventosios kairysis intakas.

Negyvenamas kaimas (2001 ir 2011 m.), jo dalis, priklausiusi Kurklių seniūnijai, sunykusi ir išregistruota.

1923 m. kaime buvo 11 sodybų – 83 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Burios I viensėdis – 2 sodybos, 40 gyventojų, bei Burios III viensėdis – 2 sodybos, 18 gyventojų. 1927–1936 m. kaimas buvo skirstomas į vienkiemius, tuomet turėjo 247,6 ha žemės. Daugiausia gyventojų buvo rusų tautybės, vertėsi įvairiais amatais – kailių dirbimu, stalių darbais.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Burios buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

1949 m. rugsėjo 10 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Lenino keliu", vėliau iki 1965 m. priklausė "Jaunosios gvardijos" kolūkiui, 1965–1989 m. – Jakšiškio tarybiniam ūkiui, paskui – Šerių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklausė Girelės cerkvei. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likę keletas antkapinių paminklų.

Burioje 1894 m. gimė tikėjimo gynėjas Feoktistas Pastuškovas, 1907 m. – vienuolė visuomenininkė Apolonija Sereikytė-sesuo Marija Augusta, 1924 m. – knygų restauratorė Antanina Juraitė, 1953 m. – pedagogė Ona Antanavičienė.