DAUGINČIAI
  Gretimos vietovės:
ANULYNAS | BEBRŪNAI | JANUŠAVA | KALNUOČIAI (Kavarsko) | KAVARSKAS (viensėdis) | NARBUTAI | PAPIŠKIAI | RIBOKIŠKIS | VESELAVA | VIGADKA |

2018-03-02   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 2 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko. Įsikūręs abipus kelio Kavarskas–Traupis. Per kaimą teka upelė Šunykšta – Šventosios dešinysis intakas. Ribojasi su Naujakiemio, Janušavos, Papiškių, Narbutų, Ribokiškio, Kalnuočių, Bebrūnų ir Veselavos kaimais, Vigadkos, Anulyno ir Kavarsko viensėdžiais.

Yra 48 sodybos – 132 gyventojai (2001 m.), 79 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Dauginčiuose yra Gėlių, Kavarsko, Narbutų, Naujoji, Palašišos, Palaukės, Senoji, Šunykštos ir Veselavos gatvės.

XVII–XVIII a. Pienionių dvarui priklausė Dauginčių kaimas. 1923 m. kaime buvo 60 sodybų – 183 gyventojai. 1927 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 300,28 ha žemės.

Kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Dauginčių buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

1948 m. liepos 16 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Vienybė", vėliau priklausė "Pergalės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Dauginčių kaime, Polienės sodyboje, yra pilkos spalvos akmuo, pastatytas Povilo Čiukšio, buvusio pirmojo Kavarsko valsčiaus Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko, atminimui.

Dauginčiuose 1924 m. gimė pedagogė ir kraštotyrininkė Stasė Meškauskaitė-Kisielienė, 1929 m. – pedagogė prancūzų kalbos mokytoja Stanislava Bakuraitė-Vitkienė, 1945 m. – dailininkė restauratorė Genė Čiukšytė-Povilaitienė.