Kaimas Viešintų seniūnijoje už 4,5 kilometro nuo Viešintų. Ribojasi su Jurgiškio, Žemaitėlių ir Bylėnų kaimais. Kaimą supa Šimonių giria.

Negyvenamas, išregistruotas kaimas (2001 m.), nors žinių apie išregistravimą nėra. Kaimo teritorija padalinta gretimiems Jurgiškio, Žemaitėlių ir Bylėnų kaimams. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Gasiūnų kaimo vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

1923 m. kaime buvo 2 sodybos – 14 gyventojų.

Tarpukaryje Gasiūnuose gyveno 2 pasiturinčių ūkininkų Šimonių ir Laužikų šeimos – 12 asmenų. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 76,52 ha žemės. Į vienkiemį kėlėsi tik Laužikų šeima, Šimoniai liko gyventi savo sodyboje.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo represuotos abi kaimo gyventojų šeimos, ištremti 7 asmenys. Viktoras Šimonis (1883-?) dėl politinių įsitikinimų 1947 m. liepos 18 d. buvo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metus tremties, kalintas 1947-1954 m., jo dukterys Marijona Šimonytė-Aukūnienė (g. 1921 m.) ir Albina Šimonytė-Papievienė (1922-1995) iš Gasiūnų 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremtos į Krasnojarsko kraštą, paleistos iš tremties 1957 m. vasarą.  Penkių asmenų Laužikų šeima tą pačią dieną irgi ištremta į Krasnojarsko kraštą: Jonas Laužikas (1900-1972), jo žmona Marijona Malinauskaitė-Laužikienė (1896-1987), dukterys Apolonija Laužikaitė (g. 1929 m.) ir Julija Laužikaitė-Smalskienė (g. 1939 m.) bei sūnus Jonas Laužikas (g. 1933 m.), laisvę visi atgavo tik 1958 m. vasarą.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Žalgirio" kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė "Gimtosios žemės", Viešintų kolūkiui, kol šis iširo.

Priklausė Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo, kaimo gyventojai buvo laidojami Viešintų kapinėse.

Gasiūnuose 1924 m. gimė teismo medicinos ir patologanatomijos gydytojas Aloyzas Laužikas.