Viensėdis Troškūnų seniūnijoje už 9 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Mažionių, Karčių, Rudžionių, Kiaušagalio ir Pienagalio kaimais, Daugėliškių viensėdžiu. Šiaurinis nutolęs viensėdžio laukas remiasi į Latavos upelį – Šventosios dešinįjį intaką.

Yra 3 sodybos – 8 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Seniausia žinoma data, kuomet paminėti Gečionys, yra Pienionių seniūnijos (valstybinio dvaro) 1672 m. inventorius. 1789 m. organizuojant Troškūnų parapiją, Gečionys priskirti prie Troškūnų.

1923 m. kaime buvo 5 sodybos – 37 gyventojai. 1941 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 9 savininkai turėjo 95,14 ha žemės. Kas kelinti metai buvo organizuojamos kaimo šventės, rengiami sudėtiniai baliai. Kaimo gyventojai prenumeruodavo laikraščius "Ūkininko patarėjas", "Lietuvos ūkininkas", mokiniai skaitydavo "Ateities spindulius". Apie 1938 m. Antanas Matijošius bei Juozas Bražiūnas pirmieji Gečionių kaime įsigijo radijo aparatus.

1943 m. kaimas Girelės miško pakraštyje, prie vieškelio į Latavėnus ir Karčius, pastatė kryžių.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Gečionių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. balandžio 2 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas kaimas", vėliau iki 1992 m. priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis iširo.

1935 m. Gečionių kaimas buvo priskirtas Andrioniškio parapijai ir iki šiol jai priklauso. Kapinių nebuvo.

1990 m. rugsėjį buvo pastatytas ir pašventintas kaimo kryžius prie Daugėliškių–Karčių lauko keliuko. Kryžiuje išdrožti žodžiai: "Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį, kur mūsų sodybos, kur bočių kapai. Gečionys 1990." (kryžiaus autorius – Bronius Ukinskas).

Gečionyse 1868 m. gimė kunigas Juozapas Matijošius, 1994 m. – muzikė pianistė Guoda Indriūnaitė. Čia užaugo ir jaunystėje gyveno mokslininkas istorikas Domas Butėnas.