Kaimas Anykščių seniūnijoje už 12 kilometrų į rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Elmiškio, Vajėšių, Kiaušų, Dilių ir Medžiuolių kaimais. Rytiniu pakraščiu teka upė Elmė – Šventosios kairysis intakas, vakariniu – upelis Strėlupys, kaime yra šių upių santaka.

Yra 2 gyventojai (2001 m.), kaimas likęs negyvenamas (2011 m.). Priklauso Rubikių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio "grubus". Pasakojama, kad bevažinėdamas po kaimus taip jį apibūdino caras: "grubus kaimas". Kaimas dažnai buvo vadinamas ir Samulių, nes beveik visi jo gyventojai buvo Samuliai.

Anykščių parapijos 1801 m. inventoriuje minima, kad Grubų užusienyje buvo viena Jurgio Samulio sodyba su 1 valaku ir 1 margu žemės, ten gyveno Jurgis ir Marijona Samuliai su trim vaikais – Juozapu, Jurgiu ir Liudviku Gabrielium, dar vienas užusienio kiemas buvo laisvas. 1834 m. inventoriuje Grubų užusienyje minimos dvi sodybos, kuriose gyveno dviejų Jurgio sūnų šeimos: 46 metų Juozapo Samulio (7 asmenys) ir 43 metų Jurgio Samulio (9 asmenys).

Pagal 1856 m. inventorių Anykščių dvaro Grubų užsusienyje gyveno 24 žmonės, čia buvo trys Samulių sodybos: 27 metų Antano Samulio, Juozapo sūnaus (11 asmenų), 22 metų Kazimiero Samulio, Jurgio sūnaus (5 asmenys), ir 57 metų Liudviko (Gabrieliaus) Samulio, Jurgio sūnaus (2 asmenys), užusienyje atskirai gyveno 35 metų Jonas Vasiliauskas ir 46 metų Jurgio Grinos šeima (5 asmenys).

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 34 gyventojai, turėjo apie 40 ha žemės. Grubai nebuvo išskirstyti į vienkiemius.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Grubų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. vasario 20 d. kaimas buvo įjungtas į Žemaitės kolūkį, vėliau 1950–1976 m. priklausė "Bolševiko" kolūkiui, 1976–1992 m. – Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kol šis buvo likviduotas.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.