Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 2 kilometrų į pietus nuo Kavarsko. Ribojasi su Žvirblėnų, Paberžės ir Vilkatėnų kaimais. Įsikūręs į pietus nuo Judinio upelio šalia jo santakos su Šventąja.

Yra 6 sodybos – 11 gyventojų (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Šerių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo Judinio upelio.

1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 54 gyventojai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Judinio buvo ištremta į Sibirą 18 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žalgiris", vėliau 1965–1990 m. priklausė Jakšiškio tarybiniam ūkiui, 1990–1992 m. – Šerių kolūkiui, kol šis ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Apie 1 km į pietryčius nuo Kavarsko, miške yra archeologijos paminklas – Judinio pilkapynas. Jį sudaro dvi pilkapių grupės abipus Judinio upelio prie jo santakos su Šventąja. Pilkapių forma ir sampilai būdingi IX–XII a. lietuviams.

Pirmoji pilkapių grupė yra Judinio kairiajame krante. Pilkapyną sudaro apie 80 pilkapių, išsidėsčiusių 100 metrų pločio ir 400 metrų ilgio teritorijoje. Dauguma pilkapių apardyti ariant, nes 1920–1925 m. pilkapyno teritorija buvo ariama. Tuo metu čia buvo randama žirgų kaulų, balnakilpių, žąslų. Pilkapių sampilai žemo pusrutulio formos, nuo 5–8 iki 14 metrų skersmens ir nuo 0,4–0,5 iki 1,5–1,8 metro aukščio. Aukštesnieji sampilai apjuosti 1,5 metro pločio ir apie 0,4 metro gylio grioviu. Kelių pilkapių, esančių pilkapyno pietvakariniame gale, sampilai žemi ir plokšti.

Antroji pilkapių grupė yra Judinio dešiniajame krante. Ją sudaro apie 100 pilkapių. Daugumos pilkapių sampilai apardyti arba sulėkštėję, keli jų siekia 1,5 m aukštį, yra sampilus juosusių griovių žymių.