Kaimas Kurklių seniūnijoje už 12 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Ribojasi su Karališkių, Vanagų ir Dragaudžių kaimais, kitapus ežero – Molėtų rajono Pagojų ir Kibildžių kaimai. Kaimas įsikūręs šiauriniame Karališkių ežero krante. Kaimą kerta Alantos–Žemaitkiemio kelias.

Yra 7 sodybos – 13 gyventojų (2001 m.), 12 gyventojų (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1875 m. kaime buvo 10 gyventojų. 1923 m. Antaplaštakio palivarke buvo 2 sodybos – 17 gyventojų, gyveno Miškiniai ir Šlepikai. Iki Antrojo pasaulinio karo palivarko savininkas Kazys Miškinis turėjo 63,12 ha žemės.

Nuo 1920 m. veikė Antaplaštakio pradžios mokykla, 1920–1944 m. jos vedėju dirbo mokytojas Kostas Skyrelis. 1929 m. spalio 28 d. buvo sujungtos Antaplaštakio ir Plaštakos pradžios mokyklos, kaime ėmė veikti jau keturių komplektų pradžios mokykla per du pastatus, joje kartu su K. Skyreliu dirbo mokytojos Kotryna Juodytė, paskui Marytė Jučytė, iki 1944 m. – Elžbieta Dragūnaitė.

Po Antrojo pasaulinio karo Antaplaštakio pradinės mokyklos vedėjais dirbo: 1944–1946 m. – Stasys Vėgėlė, 1946 m. balandį–rugpjūtį – Jonas Kazanavičius, 1946–1947 m. – Bronė Šidlauskaitė-Ylienė-Aukštuolienė, 1947–1949 m. – Anelė Mickevičiūtė, 1949–1952 m. – vėl B. Šidlauskaitė-Ylienė-Aukštuolienė, 1952 m. balandį–rugpjūtį – Stasė Burbaitė, 1952–1953 m. – Irena Baikauskienė, 1953–1958 m. – Jonas  Darulis, 1958 m. sausį–rugpjūtį – Ona Baltrėnaitė-Darulienė, 1958–1959 m. – Vytautas Varnas, 1959 m. sausį–rugpjūtį – Petras Puodžiūnas, 1959–1978 m. – Vanda Makštytė-Rimienė. Sumažėjus vaikų, 1978 m. mokykla buvo uždaryta.

Nuo 1944 m. iki 1962 m. liepos 26 d. veikė Ukmergės apskrities Balninkų valsčiaus (vėliau Kavarsko, Anykščių rajono) Antaplaštakio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Staškūniškio apylinkės, o 1973 m. toliau stambinant apylinkes – prie Kurklių apylinkės.

1949 m. kaime buvo įkurtas kolūkis "Pirmyn", 1949–1965 m. Antaplaštakis buvo šio kolūkio centrinė gyvenvietė. Kolūkio pirmininku dirbant Jefimui Filipovui, ūkis ir jo žmonės skurdo, bet buvo itin aktyvi kultūrinė veikla: kultūros namuose rengiami vaidinimai, vykdavo koncertai, dažnai rodyti kino filmai. Kaime buvo atidaryta biblioteka, 1961 m. – ir medicinos punktas, 1963–1969 m. jame dirbo felčerė Giedrė Rakauskaitė-Leonavičienė.

Stambinant ūkius, nuo 1965 m. kaimas priklausė Kalinino vardo kolūkiui, vėliau – Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

Priklauso Balninkų (Molėtų r.) parapijai. Kapinių nebuvo.