Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės rytus nuo Troškūnų. Per kaimą teka upelis Latava, rytiniu pakraščiu Grieža – Šventosios dešinieji intakai. Ribojasi su Pienagalio, Karčių ir Pagriežių kaimais, Grumbinų ir Gečionių viensėdžiais.

Yra 8 sodybos – 20 gyventojų (2001 m.), 16 gyventojų (2011 m.). Priklauso Latavėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio "kiaušas" (galva). Pasakojama, kad kažkada šio kaimo miške grybavusią mergaitę užpuolęs lokys ir sužalojęs jai galvą (kiaušą).

Kiaušagalys (Kiawszagoly) minimas Ukmergės pavieto seniūnijų 1765 m. inventoriuje kaip Pienionių seniūnijos Dvaro vaitijos činšinis kaimas, kurį sudarė 2 sodybos. Jose gyveno Matas Mikalajūnas, mokėjęs Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui metinių mokesčių 15 auksinių, bei Petras Urbonavičius, mokėjęs 16 auksinių.

1774 m. parapijų surašyme Kiaušagalys nėra minimas, nors pagal kitus dokumentus priklauso Anykščių parapijai.

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių dvarų ir kaimų generaliniame rejestre minimas Kiaušagalio kaimas su 6 valstiečių sodybomis, priklausantis Anykščių seniūnijai.

1798 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje Kiaušagalio kaime irgi minimos šešios sodybos: Kazimiero Čepukonio, Mykolo Mikalajūno, Jokūbo Katulio, Baltramiejaus Masio, Petro Masio ir Martyno Keršulio.

Pagal 1849 m. liustraciją valstybinio Andrioniškio dvaro Kiaušagalio kaime buvo suformuotos 9 sodybos: Antano Masio, Vincento Masio, Antano Masio, Antano Mikalajūno, Petro Mikalajūno, Mato Jasevičiaus, Jono Kraučiūno, Mato Budrevičiaus ir Adomo Kazlausko. Šiose sodybose suskaičiuoti 54 gyventojai, 9 gyvenamieji ir 35 ūkiniai pastatai. Šios sodybos carinės Rusijos arministracijai turėjo sumokėti 124 rublių ir 33 kapeikas mokesčių. Tuo pačiu kaime suskaičiuotos 9 kampininkų šeimos ar pavieniai asmenys: Felicijono Jacevičiaus šeima (tarnavo pas Matą Jasevičių), Justinas Mikalajūnas (pas Adomą Kazlauską), Justinas Mikalajūnas (Andrioniškyje), Ambraziejus Tumonis (kaime), Liudviko Kriaučiūno šeima (Kupiškio dvare), Pranciškaus Masio šeima (Bareišiuose), Silvestras Kilinovskis su broliu ir seserimi (pas dvarininką Staškevičių Bečerninkuose), Antanas Starkulis (Raguvos dvare pas dvarininką Komarą) ir Kotryna Petrovska (dingusi). Visi šie kampininkai turėjo sumokėti 16 rublių 50 kapeikų mokesčių. Kaime dar gyveno ir 20 dešimtinių turėjo nebebajoras ("jednodvorec") Vincentas Karpovičius su 7 šeimos nariais.

1860 m. kaime buvo 11 ūkių bei 100 gyventojų.

1869 m. kaimas su 48 gyventojais priklausė Andrioniškio valsčiaus kaimo bendruomenei "Petrovskoje".

1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 78 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 255,58 ha žemės. Dauguma gyventojų buvo Mikalajūnai.

Kiaušagalyje veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Kiaušagalio buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys. 1946 m. gruodžio 2 d. Kaupiniškiuose partizanai, įtardami išdavyste, nužudė valstiečių Žąsinų šeimą, tuomet kartu su tėvais, seserimi ir brolio šeima žuvo Kiaušagalio kaimo valstietis Jonas Žąsinas (1910–1946) su žmona Stanislava Žąsiniene (1923–1946). 1952 m. gegužės 26 d. Kiaušagalyje, J. Ignatavičiaus sodyboje, žuvo paskutinis Lengvenio partizanų būrio vadas Jonas Marcinkevičius-Jokeris, buvo suimta partizanė Bronė Matuliauskaitė-Rūta.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į V. Kudirkos kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis iširo.

2009 m. įsikūrė ir veikia Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Kiaušagalio bendruomenė, vienijanti šio ir aplinkinių kaimų iniciatyvius gyventojus.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę. Verslininko Virginijaus Strolios iniciatyva 2004 m. kapinės buvo sutvarkytos, jose pastatytas paminklas "Atminties vartai" (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas). Prie jo pritvirtinta lentelė liudija apie XIX a. čia palaidotus žmones.

XX a. pradžioje Kiaušagalyje užaugusiems ir 1920 m. rudenį Troškūnuose žuvusiems šauliams atminti V. Strolios iniciatyva kaime pastatytas stogastulpis su Pieta – Sopulingosios Dievo Motinos skulptūra (autorius – tautodailininkas Valentas Survila).

Kiaušagalyje 1898 m. gimė laisvės gynėjas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties Kryžiaus kavalierius Kazys Simonavičius, 1900 m. – pedagogas vadovas Jonas Valiukonis, 1957 m. – teisininkė Laimutė Sankauskaitė.