Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
LAITELIAI
2013-12-17

Kaimas Viešintų seniūnijoje už 2,5 kilometro į pietus nuo Viešintų. Ribojasi su Čiunkių, Maldeikių, Žiežiokiškių, Nemeirių, Juodviliškio, Akmenos, Grigiškio ir Didžiuliškių kaimais. Kaimą kerta kelias Andrioniškis–Viešintos. Pietvakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Šilelio miško.

Yra 6 sodybos – 9 gyventojai (2001 m.), 6 gyventojai (2011 m.). Priklauso Viešintėlių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Laiteliai (Lojtele) minimi Ukmergės pavieto seniūnijų 1765 m. inventoriuje kaip Laičių seniūnijos kaimas. Jį sudarė 11 sodybų, kurios mokėjo činšo mokestį auksiniais Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui: Mykolo Pukieno (56 auksinius), Motiejaus Burbulio (48), Stanislovo Pukieno (56), Stanislovo Rimkūno (48), Baltramiejaus Raščiulio (Raščiaus) (56), Mykolo Bagdžiūno (48), Jurgio Romano (56), Kazimiero Pukieno (48), Pranciškaus Šulinio (56), Simono Šulinio (48) ir Jono Šulnos (24).

1918 m. rusų žandarai sudegino visą kaimą. 1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 63 gyventojai. 1931 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 245,40 ha žemės. Kaimas turėjo savo mišką, Šileliu vadintą. Kaime gyveno amatininkas stalius Jurgis Senvaitis, pribuvėja Marcelė Šimkūnienė.

Laitelių kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga, Jaunųjų ūkininkų ratelis.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Laitelių buvo ištremti į Sibirą 8 asmenys, tarp jų – Vlado Senvaičio šeima, Grigalius Šinkūnas (1895–1956) su dukra Ale (g. 1927 m.), Kazimiero Basecko šeima.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Viešintų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Laitelių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Viešintų apylinkės.

1949 m. kaimas kartu su Nemeriais, Šilais ir Juodviliškiu buvo sujungtas į kolūkį "Gedimino pilis", jo pirmuoju pirmininku buvo paskirtas Pranas Ramonas. Vėliau, stambinant ūkius, kaimas 1953–1959 m. priklausė "Draugystės", 1959–1978 m. – pervadintam "Draugystės keliu" kolūkiui, nuo 1978 m. – "Gimtosios žemės", nuo 1989 m. – pervadintam Viešintų kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Viešintų parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos nuo 1904–1910 m., aptvertos. Likę keli antkapiniai paminklai su metaliniais kryžiais, statytais 1881–1882 m. Senosiose kapinėse Rimanto ir Valento Senvaičių iniciatyva pastatytas skulptūrinis kryžius (autorius – tautodailininkas Povilas Bugailiškis, 1989 m.) jų tėvams – Laitelių kaimo tremtiniams atminti.

Laiteliuose 1932 m. gimė kultūros organizatorė Vanda Šinkūnaitė-Kazlauskienė, 1934 m. – inžinierius, visuomenininkas Valerijonas Senvaitis, 1941 m. – žurnalistas ir sociologas Stanislovas Šimkūnas.