Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
RIKLIKAI
2015-10-26

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 6 kilometrų į pietus nuo Kavarsko. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai-Ukmergė. Ribojasi su Pagojės II, Jasonių I, Svirnų II kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Šventoji.

Yra 8 sodybos – 34 gyventojai (2001 m.), 22 gyventojai (2011 m.). Priklauso Svirnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Pasak senųjų gyventojų, kaimo pavadinimas kilęs nuo vagių gaujos, vadinusios save "ryklių" vardu ir apiplėšinėjusios žmones būtent šioje vietoje. Riklikų kaimo pavadinimas gali būti kilęs ir nuo bajorų Riklikų pavardės, nes XVII a. jie valdė kai kuriuos Svirnų dvarų plotus. 1616 m. Svirnų bajoras Povilas Žurskas apskundė Ukmergės teismui Baltrų ir Joną Riklikus.

1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 94 gyventojai. 1923 m. taip pat minimi Riklikų palivarkas – 1 sodyba, 14 gyventojų bei Riklikų viensėdis – 1 sodyba, 5 gyventojai. 1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 113,46 ha žemės. Senieji gyventojai mena, jog kaime buvusi karčema.

1926 m. pradėjo veikti Riklikų pradinė mokykla, įsikūrusi Kvieskų sodyboje samdomose patalpose, mokytoju paskirtas S. Kunavičius. 1930 m. mokykla buvo įjungta į Svirnų pradinę mokyklą kaip atskiras komplektas. Mokytoja dirbo Angelė Paulauskienė. 1939–1940 m. Riklikų pradinė mokykla veikė samdomose patalpose, su I–IV skyrių mokiniais dirbo mokytojas Stasys Ališauskas. Riklikų pradinė mokykla veikė iki 1974 m.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Riklikų buvo ištremtas į Sibirą vienas žmogus.

1949 m. gruodžio 17 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Naujas kelias", vėliau priklausė P. Cvirkos kolūkiui, Staškūniškio tarybiniam ūkiui, Svirnų kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Dabar stambiausias ūkis – Kazio Balamuto.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Kaime yra Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro objektas – archeologijos paminklas Riklikų senovės gyvenvietė (unikalus objekto kodas 33778, nuo 2012 m.), saugoma 9454 kv m teritorija.

I tūkstantmečio Riklikų piliakalnis buvo 0,12 km į rytus nuo kelio Anykščiai–Ukmergė, Šventosios dešiniojo kranto slėnio pakraštyje, Pragų upelio kairiajame krante. Iš pietų ir vakarų jį juosė šio upelio slėnis. Aikštelė ovali, apie 25 metrų ilgio ir 20 metrų pločio. Jos šiauriniame ir rytiniame kraštuose, kur piliakalnis siekė aukštumą, buvo supiltas apie 1 metro aukščio pylimas. Šlaitai statūs, daugiau kaip 20 metrų aukščio, viršuje buvę kiek nulyginti. Piliakalnį apie 1965 m. sunaikino šalia atidarytas žvyro karjeras. Dabar piliakalnio vietoje likęs beveik lygus dirvonas.

Riklikų pilkapynas yra apie 0,23 km į rytus nuo kelio Anykščiai–Ukmergė, 0,2 km į pietryčius nuo buvusio piliakalnio. Manoma, kad čia buvo V–VI a. pilkapių. 1969 m. juos tyrinėjant, buvo rasta apie 100 XVI–XVIII a. kapų.

Iš užpelkėjusios kalvos trykšta Riklikų šaltinis, iš kurio formuojasi ir nuteka žemyn į Šventąją trys upeliai. Šaltinis 2015 m. pradėtas tyrinėti, jį rengiamasi paskelbti saugoma gamtos teritorija.

Riklikuose 1889 m. gimė pedagogas ir politikas Vincas Kvieska, 1900 m. – revoliucionierius Vincas Griganavičius,  1909 m. – laisvės gynėjas Stasys Griganavičius, 1925 m. – kunigas Vytautas Griganavičius.