Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 2 kilometrų į vakarus nuo Troškūnų. Ribojasi su Bartuliškio, Tešliūnų, Survilų, Žiedonių ir Dubriškio kaimais, Varšaukos, Troškūnėlių ir Pajuosčio viensėdžiais, Troškūnų miestu. Pro kaimą teka upelė Juosta – Nevėžio dešinysis intakas, kaime išteka jos intakas Jūrupis, o į Juostą čia įteka dešinysis intakas Malmaža ir kairysis intakas Užlupys. Kaimą kerta krašto kelias Anykščiai–Panevėžys ir Troškūnų–Traupio kelias.

Yra 136 sodybos – 351 gyventojas (2001 m.), 296 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Vaidlonių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Vaidlonyse yra S. Dariaus ir S. Girėno, Ežerėlio, K. Inčiūros, Kaštonų ir Pušyno gatvės.

Rašytiniuose šaltiniuose Vaidlonys minimi nuo 1744 m. 1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimelių bei dvarų, bajorkaimių generaliniame rejestre irgi minimi Vaidlonys. Kaimas su 16 valstiečių šeimų priklausė Troškūnų dvaro ponui Petkevičiui.

1923 m. kaime buvo 64 sodybos – 319 gyventojų. 1929 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 572,71 ha žemės.

Kaime veikė Pavasarininkų draugija, kuriai vadovavo Motiejus Janulis.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vaidlonių buvo ištremti į Sibirą 8 asmenys. 1944 m. spalio 4 d. Antano Slučkos-Šarūno būrio partizanai P. Vaičiūno sodyboje Vaidlonių kaime užpuolė sovietinės kariuomenės karininkus. Žuvo partizanas K. Talanta, sunkiai sužeistas ir suimtas partizanas K. Šmočiukas.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų, Anykščių rajono) Vaidlonių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Vaidlonys). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Juostininkų apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į P. Cvirkos kolūkį, nuo 1950 m. priklausė K. Štaro, Vaidlonių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. Nuo 1950 m. rugpjūčio 9 d. iki 1990 m. vasario 9 d. Vaidlonys buvo K. Štaro kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar kaime veikia malūnas, lentpjūvė.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Vaidlonyse 1858 m. gimė knygnešys Mataušas Imbrasas, 1887 m. – visuomenininkas Stasys Klimaitis, 1909 m. – ekonomistas, žurnalistas Jonas Karka, 1931 m. – kunigas Vytautas Masys, 1936 m. – pedagogė ir kraštotyrininkė Julija Ribokaitė-Aleliūnienė, 1947 m. – miškininkas ir aplinkosaugininkas Antanas Stackevičius.