Kaimas Kurklių seniūnijoje už 13 kilometrų į pietryčius nuo Kurklių. Ribojasi su Antaplaštakio, Dragaudžių, Naujasodžio, Paąžuolių, Vilkiškių ir Plaštakos kaimais. Pietiniu pakraščiu glaudžiasi prie Karališkių ežero.

Yra 12 sodybų – 22 gyventojai (2001 m.), 25 gyventojai (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo Vanago pavardės.

1892 m. Vanaguose gyveno 134 žmonės.

Kovose už Lietuvos Nepriklausomybę žuvo Lietuvos kariai iš Vanagų kaimo Antanas Augutis (?–1922) ir Kazys Bakanauskas (?–1923).

1923 m. kaime buvo 26 sodybos – 127 gyventojai, kaimas buvo vienas didžiausių šiose apylinkėse. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 241 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vanagų buvo ištremti į Sibirą 11 kaimo gyventojų: 79 metų Pranas ir 73 metų Karolina Žandauskai (abu mirė tremtyje), 67 metų Juozas Keršys su trim vaikais, Stasio ir Agotos Leitų šeima su dviem vaikais ir Jurgis Bakanauskas. 1945 m. liepos 17 d. kareiviai ir stribai sušaudė partizaną Vladą Leitą (1927–1945), paskui durtuvais subadė nespėjusią pabėgti ir pasislėpti jo motiną Marijoną Leitienę (1895–1945) su dukterimi Ona Leitaite (1912–1945). Partizanas Antanas Bakanauskas-Šermukšnis (g. 1928 m.) 1946 m. buvo suimtas, nuteistas, kalintas ir ištremtas. Kovose žuvo šio kaimo partizanai Bronius Grybas-Ąžuolas (1919–1945, žuvo Trakinių kautynėse) ir Mečislovas Keršys (1917–1946), dar keturi buvo suimti.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į J. Janonio kolūkį, vėliau priklausė "Pirmyn", Kalinino vardo kolūkiams, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Balninkų (Molėtų r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, jose laidojama. Kapinėse yra knygnešio Simono Bakanausko kapas.

Vanaguose 1866 m. gimė knygnešys Simonas Bakanauskas.