Viensėdis Viešintų seniūnijoje už 6 kilometrų į pietus nuo Viešintų. Ribojasi su Žliobiškių, Sedeikių ir Mendrupio kaimais. Viensėdžio teritoriją dabar kerta Viešintų–Sedeikių kelias.

Negyvenamas viensėdis (2001, 2011 m.).

Virsnio vienkiemis, tuo metu priklausęs Andrioniškio apylinkei, 1970 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro. Virsnių vienkiemis, priklausęs Viešintų apylinkei, 1986 m. spalio 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro. Viensėdžio teritorija prijungta prie Žliobiškių (šiaurinė didžioji dalis) ir Sedeikių (pietinė mažoji dalis) kaimų. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Virsnio viensėdžio vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 32 gyventojai, turėjo apie 50 ha žemės. 1923 m. taip pat minimas Virsnio viensėdis – 1 sodyba, 9 gyventojai. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Virsnio buvo ištremta į Sibirą 10 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Gedimino pilis", vėliau priklausė "Draugystės keliu", "Gimtosios žemės", Viešintų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklausė Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo.

Virsnyje 1918 m. gimė laisvės gynėjas Antanas Birbilas, 1940 m. – statybininkas vadovas Elvyras Zlatkus, 1956 m. – žurnalistė ir teatrologė Vida Savičiūnaitė.