Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
VOVERSYS
2020-11-12

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 6 kilometrų į pietryčius nuo Skiemonių. Ribojasi su Geniūnų, Ožionių, Remeikių, Paberėžių ir Gurapolio kaimais, Kudoriškio ir Milžinkapio viensėdžiais, Molėtų rajono Vastapų, Motiejūnų ir Žibėčių I kaimais, Gegužinės viensėdžiu.

Yra 23 sodybos – 36 gyventojai (2001 m.), 37 gyventojai (2011 m.). Priklauso Skiemonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 34 sodybos – 184 gyventojai. 1930 m. kaimas išskirstytas į 38 vienkiemius, tuomet turėjo 423,15 ha žemės.

1923 m. rudenį buvo įkurta Voversių pradžios mokykla, kuriai iš Jono Atkočiaus buvo išnuomotos patalpos, ją iki metų pabaigos išlaikė mokinių tėvai, tik nuo 1924 m. ji tapo valstybine. Su I–III skyrių 30 mokinių čia dirbo mokytoja Ona Tutkutė. 1928–1929 m. mokykloje ir toliau veikė tik I–III skyriai, mokėsi 31 mokinys, čia mokytoju dirbo Antanas Rudokas. 1930 m. mokykla perkelta į Remeikių kaimą. Po Antrojo pasaulinio karo Voversių kaime vėl veikė pradinė mokykla, joje dirbo mokytojai Bronius Atkočius, J. Lipnevičius, Skinderytė, Verseckienė ir Jonas Dzinkus. Mokykla buvo uždaryta 1973 m.

Po karo iš Voversių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys. 1945 m. liepos 12 d. prie Voversių kaimo, Kudoriškio miške, žuvo penki Broniaus Ilgučio-Kirvio būrio partizanai.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Skiemonių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Voversių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Remeikiai). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Skiemonių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Naujo kaimo" kolūkį, 1951–1975 m. priklausė "Kibirkšties", 1975–1992 m. – Skiemonių kolūkiams, kol ūkis iširo. Nuo 1951 m. kovo 15 d. iki 1975 m. vasario 25 d. Voversys buvo "Kibirkšties" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Arūno Kriogos (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis).

Priklauso Skiemonių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, XX a. pabaigoje buvo likę keli antkapiniai paminklai, dabar yra vienas prižiūrimas XX a. vidurio kapas su antkapiniu paminklu.

Voversių kaimo kryžius, pasak senolių, buvo pastatytas 1886 m. po didelių liūčių, sunaikinusių derlių. Nuo to laiko kryžius gavęs pavadinimą "Ladavas".

Voversyse, kaimo centre, pastatytas paminklinis medinis kryžius ant masyvaus lauko riedulių mūro postamento (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2007 m.) šiose apylinkėse kovojusiems ir žuvusiems laisvės kovotojams atminti. Postamente įmūryta šlifuoto akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Šių apylinkių laukuose / 1945–1947 m. žuvę partizanai: / Sarapinas Kvaselis / Jonas Kairys / Jonas Ruzgus / Petras Morkūnas / Bronius Morkūnas / Drilinga / Vitas Žičkus / "Žėručio" būrio vadas / Henrikas Ruškulis-Liūtas  / partizanavęs šiose apylinkėse, / sušaudytas Vilniuje 1951 m.".

Voversyse 1895 m. gimė pedagogas ir gamtininkas Vaclovas Karvelis, 1923 m. – pedagogas Bronius Atkočius, 1936 m. – agronomas Vladas Atkočius, 1939 m. – mokslininkas istorikas ir pedagogas Algirdas Povilas Ažubalis.

A. P. Ažubalis parašė atsiminimus apie Voversių kaimą (2003 m.).