Kaimas Traupio seniūnijoje už 9 kilometrų į pietvakarius nuo Traupio. Įsikūręs prie vieškelio Traupis–Troškūnai. Ribojasi su Nevėžninkų, Antaliesės, Skauradų kaimais.

Yra 4 sodybos – 10 gyventojų (2000 m.), 5 gyventojai (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Traupio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs dėl to, jog drėgnoje žemėje čia visą vasarą žaliuoja krūmai ir pievos. Iki 1918 m. kaimas vadinosi Zelionka, vėliau sulietuvinus tapo Žalioji.

1923 m. kaime buvo 6 sodybos – 47 gyventojai. 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 20,04 ha žemės. Apie 1925–1935 m. kaime buvo 11 sodybų.

Žaliosios kaime buvo daug muzikantų, grojančių smuikais, armonikomis.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žaliosios niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1944–1949 m. kaime buvo partizanų slėptuvė.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pirmyn", vėliau priklausė "Traupio švyturio", "Vienybės", Traupio kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Kaime yra Žaliosios pievų botaninis-zoologinis draustinis (plotas 40,45 hektaro, įkurtas 2012 m.), kuriame saugomos retos augalų ir gyvūnų rūšys. Čia saugomi pievų augalai: mažoji gegužraibė (Orchis morio), vyriškoji gegužraibė (Orchis mascula), pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella), žalsvažiedė blandis (Plantanthera chlorantha), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), retieji drugiai: mažoji šaškytė (Melitaea aurelia), tamsioji šaškytė (Melitaea diamina), akiuotasis satyras (Lopinga achine), rudaakis satyriukas (Coenonympha hero), didysis auksinukas (Lycaena dispar) bei auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia), reta žirgelių rūšis – šarvuotoji skėtė (Leucoohinia pectoralis) ir viena varliagyvių rūšis – skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus).

Žaliojoje 1902 (1904) m. gimė kinematografininkas ir Argentinos lietuvių visuomenininkas Jurgis Gilvydis.