Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Skiemonių. Ribojasi su Juškonių, Klevėnų, Diktarų, Trakinių, Plepiškių, Smulkio, Baltenių ir Mozūriškių kaimais. Rytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Smulkio ežero. Vakariniu kaimo pakračiu teka upelis Smulkė (Miežinta, Laimutis), jungiantis Smulkio ir Mušėjaus ežerus. Kaimą kerta Diktarų–Mačionių vieškelis.

Yra 4 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), kaimas liko negyvenamas, negyvenama vakarinė kaimo dalis priklauso ir Anykščių seniūnijai. Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Butvydo, apie 1291–1294 m. valdžiusio Lietuvos valstybę, vardo, laikantis istorinės versijos, kad šioje vietovėje esantis piliakalnis iki 1286 m. žudynių, kai pilyje žuvo apie 70 kunigaikščių, galėjęs būti jo piliavietė.

Per kaimą tekantis upelis 1869 m. vadintas Upa, vėliau minimas kaip Miežiškis, Miežis, Miežinta, kol apie 1973 m. oficialiai pavadintas Laimučio vardu, laikant, kad ta pati upė, ištekėjusi iš Versmyno ežero (Utenos r.), sujungusi Versmyno, Smulkio, Mušėjaus, Limino, Dusyno ir Rubikių ežerus, paskui nuteka į Šventąją. Laimučio vardas kitur neprigijo, liko tik vienai upelės atkarpai. 

Buivydai (Bujwidy) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. Manoma prie Smulkio ežero buvus ir Miežintos dvaro, priklausiusio Lietuvos valdovui, sodybą, vėliau ji sunykusi. XIX a. kaimas, priklausęs Ukmergės apskrities Anykščių valsčiui, išsiplėtė, kai į jį įsiliejo į rytus buvęs Vegalų kaimas, o XIX a. antrojoje pusėje kaime susiformavo penkios sodybų grupės.

Buivydų kaimo gyventojai Jokimas Šiukščius, Ignas Tyla ir Jonas Bulota įsijungė į 1863 m. sukilėlių būrį, kartu su kitais Ažugirių kaime (Utenos r.) sulaikė pašto karietą, trukdė pervežimus Liaužadiškio pašto stotyje. Sukilėliai buvo suimti ir nubausti.

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Buivyduose, Jono Tylos sodyboje, 1919 m. susišaudė grupė bolševikų ir gretimame Plepiškių kaime įsitvirtinę Lietuvos savanoriai. 1919 m. prie Buivydų buvo atjoję ir lenkų generolo Liucijano Želigovskio kazokai, bet juos lietuviai savanoriai išvijo.

1923 m. Buivydų I kaime buvo 6 sodybos – 46 gyventojai, Buivydų II kaime buvo 10 sodybų – 42 gyventojai. Nuo seno Buivyduose gyveno Bulotų, Gutauskų, Jankauskų, Juciūnų, Ratkevičių, Staniulių, Šiaučiulių, Šiukščių ir Tylų šeimos. 1933 m. Buivydų kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 228,17 ha žemės, susiformavo 17 sodybų.

Buivydų kaimas turėjo ant Miežintos upelio įrengtą Juozo Pipiro malūną, bet vieną pavasarį potvynis jo užtvanką paplovė, todėl veikla nutrūko, išliko tik senosios užtvankos akmenys. XX a. 4-ajame dešimtmetyje Miežintos upelio vaga kaimo laukuose buvo ištiesinta. Kaime veikė Antano Sriubo kalvė, nuo 1931 m. – ir jo mažos galios elektrinė su vėjo ir vandens jėgainėmis, kurios suko milelio vėlimo mašiną ir lentpjūvės mechanizmus. Kaime, Tylų žemės sklype, XX a. pradžioje iki Pirmojo pasaulinio karo stovėjo Buivydų magazinas – stambi klėtis aplinkinių kaimų ūkininkų grūdų atsargoms saugoti, magazinieriumi dirbo Stepas Gutauskas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Buivydų buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys – Antanas Tyla ir Jonas Steniulis. 1947 m. birželio 25 d. Staniulių sodyboje Leliūnų stribai surengė pasalą partizanams, jos metu žuvo laisvės gynėjai Aleksas Katinas-Barzda, Povilas Kriaučiūnas ir Jonas Ivanauskas, buvo peršauta Birutė Staniulytė. Areštuotas sodybos šeimininkas Jonas Staniulis (1900–1963) buvo nuteistas 10 metų kalėti, atliko bausmę Karagandos (Kazachija) ir Omsko (Sibiras, Rusija) lageriuose. 

1949 m. kaimas buvo įjungtas į M. Melnikaitės kolūkį, kuris buvo stambinamas ir nuo 1989 m. pervardintas kaip Mačionių kolūkis veikė iki 1992 m., kol iširo. Kaimo dalis 1955 m. buvo atskirta ir prijungta prie Lenino vardo kolūkio, paskui priklausė "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

1955 m. per kaimą buvo pradėtas tiesti Mačionių–Diktarų kelias, sujungęs Mačionis ir Ukmergės–Utenos plentą, jo tiesimas baigtas tik 1982 m., pastačius tiltą per Miežintos upelį. 1982 m. buvo melioruojami Buivydų kaimo laukai, nukastas Buivydų alkakalnis, neįtrauktas į saugomų kultūros istorijos objektų sąrašą, nugriautos ir sunaikintos ar kitur perkeltos šio kaimo sodybos, kol senojoje vietoje liko tik keturios.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę. Viena kaimo centre esanti kalva vadinama Milžinų kapais, manant, kad ten 1286 m. buvo palaidoti pilyje išžudyti kunigaikščiai. Kalva paženklinta paminkliniu akmeniu su įrašu (pastatė Jonas Sriubas ir Juozas Šiukščius, 2000 m.).

Buivydų kaimo gyventojai 1999 m. vasarą surengė pirmąjį kraštiečių sambūrį.

Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 1998 m., kodas 24535) archeologijos kompleksas Buivydų piliakalnis su gyvenviete yra apie 1,0 km į pietryčius nuo Mušiejaus ežero pietinio kranto, Laimučio (Miežintos) upelio dešiniajame krante. Komplekso plotas 7000 kv. m.

Piliakalnis (objekto kodas 1901) datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Iš pietų, rytų ir vakarų jį juosia gilus upelio slėnis, iš šiaurės siekia dirbami laukai. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio, aikštelė beveik kvadratinė, 40x45 metrai. Jos šiauriniame krašte išlikęs 30 metrų ilgio, 4 metrų aukščio nuo jos paviršiaus ir 5 metrų aukščio iš išorės pylimas, už jo matomos užslinkusio 6 metrų pločio griovio žymės. Aikštelė buvo ariama, paskui apaugo medžiais, kurie XXI a. pradžioje buvo iškirsti. Pylimas iškasinėtas duobėmis lobių ieškotojų. 1969 m. Lietuvos istorijos institutas atliko Buivydų piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus (vadovas A. Tautavičius), tuo metu aikštelėje buvo rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, o piliakalnio viduje – akmenų grindinių liekanų. Piliakalnio teritorija papildomai tyrinėta 1975 ir 1982 m., o 1999 m. krūmais beužželiantis piliakalnis vietinių žmonių iniciatyva buvo išvalytas. Komplekse į šiaurę ir į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė (objekto kodas 24536), kurios kultūriniame sluoksnyje aptikta grublėtos ir lygios keramikos.

Buivydų piliakalnio teritorijoje yra uosis, kurio aukštis 19 metrų, kamieno apimtis 1,3 metro. Iš medžio šaknų susidaręs vientisas skydas, užimantis 8 kvadratinių metrų plotą.

Steniulių sodybvietėje kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus iniciatyva pastatytas metalinis atminimo kryžius su įrašu 1947 m. birželio 25-osios tragedijai atminti. Kraštotyrininkas Jonas Sriubas paruošė ir išleido kraštotyros apžvalgas "Buivydų kaimo praeitis : istoriniai, geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai" (2000 m.) ir "Buivydai laiko tėkmėje" (2012 m.).

Buivyduose 1932 m. gimė mokslininkas agronomas agrochemikas Algirdas Tyla, 1942 m. – inžinierius energetikas, kraštotyrininkas Jonas Sriubas, 1952 m. – mokslininkas agronomas Gintautas Tyla.