Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2014-03-17   Įsiklausymai Knygnešio dienos išvakarėse
 
 

„Gerai, kad knyga pristatoma Knygnešio dienos išvakarėse. Aš iš tų žmonių, kuriems popierinė knyga kvepėjo, kvepia ir kvepės“, – jaukią kovo 14-osios pavakarę Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje sakė interviu knygos „Įsiklausymai“ autorius kalbintojas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, atvykęs su bičiuliais: pianiste Šviese Čepliauskaite ir fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi.

„Turiu du užsiėmimus: kultūros žurnalistas ir literatas. Kaip kultūros žurnalistas esu Vidmantas Kiaušas, kaip literatas – Vidmantas Elmiškis. Elmiškio slapyvardžiu pradėjau pasirašinėti, kai neliko  kaimo, kuriame augau“, – pokalbį pradėjo kraštietis Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.

Vidmantas Kiaušas-Elmiškis Anykščių bibliotekoje

„Knyga „Įsiklausymai“, kurią  2013 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, gimė iš didžiulio noro kuo daugiau žinoti apie žmogų, jo kūrybą: kalbėtis, klausytis ir išgirsti. Turiu įprotį pusantros valandos „kankinti“ pašnekovą, o prieš dvidešimt metų – ir dvi valandas. Knyga labai svarbi – į klausimus atsakinėja raiškūs kūrėjai, menininkai, leidėjų patarimu – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir rašytojai. Atsiskleidžia 1995–2013 m. margas, spalvingas kultūrinis gyvenimas su fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi, rašytoju Vytautu Čepliausku, skulptoriumi Leonu Strioga, rašytoju Rimantu Vanagu ir kitais iškiliais kūrėjais“, – sakė kalbintojas.

Viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka pristatė pianistę Šviesę Čepliauskaitę: „Romantiškoji Frederiko Šopeno virtuozė, pirmoji Lietuvoje įrašiusi visus F. Šopeno valsus, sėkminga tarptautinių pianistų konkursų ir festivalių dalyvė, solinių koncertų Lietuvoje ir užsienyje atlikėja, muzikos ir literatūros kompozicijų išpildytoja“.

„Turėjau malonumo ir garbės stebėti, kaip Šviesė augo, stiebėsi į šviesą. Jos tėvelis rašytojas Vytautas Čepliauskas vienas iš nedaugelio kituose pastebintis, kas gražu, šviesu, gera. Jo paskatinamasis, pagiriamasis žodis lydėjo mano dukros Mildos svajones. Dukros nuotraukų yra ir interviu knygoje“, – pažintimi su Čepliauskų šeima džiaugėsi Vidmantas Kiaušas.

Šviesė perskaitė ištrauką iš tėvo pasakojimo: „Mano jaunystė – klaikus šuolis iš žydinčių tėviškės pievų, iš ten, kur kvepia alyvos ir suokia lakštingalos, pavasarį skardena pempių  klyvi klyvi, o vasarą į tavo jausmus įsilieja vyturio giesmė, kur širdį kutena lietuviškos dainos ir mojinių giesmės, serbentais ir žemuogėlėmis kvepiantys Šaltuonos upės pakrantės, kur žaltvykslėmis klaidžioja senolių ir karžygių sielos, pagaliau šuolis iš ten, kur tavo vaikystės šaknys įaugusios į gimtąją žemę, šuolis į gūdžią naktį, į nežinią, išlydint lyg botago kirčiai svetimais keiksmais ir prakeiksmais. Mano jaunystė, tai kraują stingdantis šaltis, alpinantis karštis ir milijonai mašalų, tai kova dėl duonos kąsnio, o svarbiausia kentėjimas, kai trypiamas žmogiškumas, meilė gimtajam kraštui, Tėvynei (...)“.

„Viskas šalia – skausmas, liūdesys, ilgesys  ir  pasididžiavimo jausmas. Muzika padėjo išlikti“, – sakė ji ir toliau dalijosi tėvo mintimis: „Kartais juntamos begalinės kūrybinės erdvės glūdi tavo sąmonėje, bet nerandi kelio į jas, o vieną dieną staiga stabteli ir... nusišypsai. Būna, kad perskaičius dalį knygos, – nes rašytojui literatūros skaitymas yra kaip trąša, be kurios tu negali tobulėti, – pajunti, lyg kas brūkštelėjo per žaizdą... Iškart gimsta kūrinio fabula, viskas liejasi lengvai, nors nieko bendro neturi su skaityta literatūra“.

„Knygoje pasirinkau alfabeto eiliškumą. Pirmuoju eina A. A. – fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, garsėjantis kaip vienvaldis improvizatorius, iš anksto sugalvojantis siužetus“, – elegantiškai juokavo Vidmantas Kiaušas.

Fotomenininką pristatė Viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka: „2011 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pripažinimą pelnęs už kūrybinius darbus ir nuopelnus kultūrai: už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už LDK paveldo poetiškus atspindžius. Natūralios šviesos portretų autorius“.

V. Kiaušas ir fotoaparato iš rankų nepaleidęs Algimantas Aleksandravičius

Pasak Algimanto Aleksandravičiaus, Vidmantas Kiaušas yra „vienas iš aukščiausių aukštaičių: remiasi į dangų ir iš ten kalbina žmones. Kai klausia, tikrai nori išgirsti atsakymą. Geba pasidžiaugti kito sėkme. Neturi nei suvaidinto, nei tikro pavydo. Ir niekada neina į kompromisus su sąžine“.

„Fotografuoju įvairių sričių menininkus. Dirbdamas labai daug plepu, žmonėms neleidžiu net atsikvėpti ir darau ką esu sumanęs. Kad ir istorija su rašytojo Ričardo Gavelio akiniais, „užduotimis“ poetui Sigitui Gedai, aktoriui Gediminui Girdvainiui ir kitiems. Apie tai yra parašyta knygoje. Nedomina biografijos, domina vidus“, – sakė A. Aleksandravičius.

„Aš keičiuosi: anksčiau sakydavau nuotrauka, dabar fotografija“, – juokavo fotomenininkas ir pademonstravo nuotraukas.

Rašytojas Rimantas Vanagas interviu pavadino įdomiu žanru, „,asmenybės atskleidimo menu“. „Interviu atskleidžia du žmones: kalbintoją ir kalbinamąjį. Didelis Vidmanto triūsas – pasirengimas kalbinti taip užtikrintai ir šiltai, kad žmogus atsivertų, išgauti tokią informaciją, kokios neturi kiti. Ir, žinoma, surasti jungtį tarp atskirų žmonių“, – sakė R. Vanagas.

Rimantas Vanagas, o fone – A. Aleksandravičiaus nufotografuotas disko metikas Virgilijus Alekna

Knygai „Įsiklausymai“ duodamas interviu jis sakęs: „Įsivaizduoti, įsijausti į kitą gyvenimą, nepaprastas meiles ir tragedijas, nupūsti dulkes nuo antikvarinių nuotraukų, atskleisti seniai mirusių žmonių paslaptis, – argi tai ne nuostabu?!“ Pasak jo, visa tai tam, kad „panaudoti praeities faktus dabarčiai geriau pažinti ir galbūt padaryti įtaką“.

„Aš noriu su žmonėmis šnekėtis apie angelus. Ne visada pajėgiu, bet stengiuosi nepaneigti Dievo duoto įsipareigojimo išsaugoti žmogiškumą, žmogaus vaizdą“, – 2001 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus Leono Striogos žodžiais Vidmantas Kiaušas priminė apie Angelų muziejuje ir šiuo metu veikiančią šio skulptoriaus parodą.

V. Elmiškį sveikina kraštietės Burbiškio bendruomenės atstovės, o A. Aleksandravičius, žinoma, fotografuoja.

Popietę šildė dalyvių nuoširdumas, žiūrovų dėmesys, Vidmanto Kiaušo gimtojo Burbiškio kaimo bendruomenės sveikinimas, Šviesės Čepliauskaitės atliekamos improvizacijos, eilėraščiai iš Vidmanto Elmiškio knygos „9 užkimusios gerklės“ (2011 m.).

Aušra Miškinienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

T. Kontrimavičiaus nuotraukos

 
 
    Atgal...