Svėdasiškių draugija „Alaušas“ glaudžius ryšius palaiko su daugeliu socialinių institucijų. Itin aktyviai bendrauja su kraštiečių visuomeninėmis organizacijomis, veikiančiomis Vilniuje. Tai – Anykščių, Utenos, Rokiškio ir kitų Aukštaitijos rajonų kraštiečių bendruomenės, sambūriai, klubai, draugijos. Jų Vilniuje daug, o sukaupta darbo patirtis labai pravarti, nes praturtina draugijos veiklą.

Nuo pat pirmosios draugijos „Alaušas“ įkūrimo dienos Vilniaus svėdasiškiai itin glaudžiai bendradarbiauja su Svėdasų seniūnija (seniūnas Valentinas Neniškis), Svėdasų bendruomene (buvusi pirmininkė Jolita Paškonienė, dabar Asta Fjellbirkeland), Vilniaus anykštėnų sambūriu (buvusi pirmininkė Rita Virbalienė, dabar Alfredas Puodžiūnas), Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų skyriumi (buvusi vedėja Violeta Gliaudelienė, dabar Asta Medinienė) ir kt.

Geri ryšiai ir bendros pastangos davė gražių vaisių. Pavyzdžiui, kartu su Svėdasų bendruomene ir biblioteka Svėdasiškių draugija „Alaušas“ 2011–2012 m. parengė projektą ir laimėjo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai konkursą. Gautomis ir draugijos lėšomis buvo parašytas ir išleistas istorinių bei kraštotyrinių straipsnių rinkinys „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012 m.), kurio antroji tiražo dalis taip pat išleista Kultūros ministerijos bei pačių kraštiečių, parėmusių knygos leidybą, lėšomis. O kur dar Vilniaus karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas) koncertai, draugijos iniciatyva surengti bendrose Svėdasų jubiliejų šventėse, ir kiti bendri darbai.

Remdami gražias sąveikos tradicijas, draugijos „Alaušas“ nariai ne mažiau glaudžius ryšius palaiko ir su naująja Svėdasų bendruomenės taryba, kuri, vos išrinkus, apsvarstė savo veiklos perspektyvas ir ėmėsi prasmingų bendruomenei darbų.

Šių metų birželio 12-ą dieną Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas ir tarybos nariai Rita Skaržauskienė, Genovaitė Paukštienė bei Vytautas Rimša dalyvavo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriuje Svėdasų bendruomenės surengtame Svėdasų ir kaimyninių seniūnijų bendruomenių susitikime. Į jį taip pat atvyko Butėnų ir Leliūnų bei Kamajų ir Salų (Rokiškio r.) bendruomenių atstovai, iš viso per 40 žmonių.

Susitikime, primenančiame dalykišką mokomąjį seminarą, vadovaujant Svėdasų bendruomenės tarybos narei Almai Švelnienei, svečiai buvo supažindinti su kai kuriais Svėdasų istorijos epizodais, prisiminta keletas (jų čia daug!) paėjusių laikų garsių kraštiečių.

Paskui imta gvildenti projektines temas. Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, pasveikinęs dalyvius, įdomiai apžvelgė bendruomenių siekius, uždavinius ir veiklą Lietuvoje 1918–1940 m., linkėjo sėkmingo darbo. Renginio vedėja, tarybos narė Alma Švelnienė supažindino su Svėdasų bendruomenės parengto projekto „Bendravime mūsų stiprybė“ tikslais ir artimiausiais darbais (renginiais, mokymais ir kt.). Nemažai laiko buvo skirta bendruomenių veiklos pristatymui ir pasidalijimui darbo patirtimi, ateities planams ir idėjoms.

Apie tai kalbėjo visų bendruomenių atstovai. Salų bendruomenės pirmininkė Irina Kalnietienė pasakojo apie atliktus darbus, amatininkų ir kitų miestelio žmonių telkimą į bendruomenę, „Alaušo“ pirmininkas Algimantas Indriūnas – apie draugijos veiklą ir jos ateities darbų planus, Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygelienė pabrėžė bendravimo tradicijų palaikymo bei kūrimo, kūrybingų žmonių veikos reikšmę bendruomenės veiklai paįvairinti.

2003 m. įkurtos Leliūnų bendruomenės pirmininkė Vita Miškeliūnienė pasidalino ilgamete patirtimi sprendžiant kaimo reikalus ir jaunimo laisvalaikio problemas, Butėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Domicelė Augutienė skatino rūpintis tautinio paveldo, kuris ypač jungia dorus kaimo žmones, išsaugojimu, o Svėdasų bendruomenės pirmininkė Asta Fjellbirkeland kalbėjo apie kilusias projektų rašymo problemas, naujų narių telkimą, tinkamų patalpų bendruomenei įsigijimą ir kt. Džiaugėsi, kad kartu pasodintos gėlės jau puošią miestelį.

Seminarinėje programos dalyje nagrinėtos bendruomenių sąveikos formos ir metodai, o po kavos pertraukėlės bei gero atokvėpio, analizuojant ekspertų pasisakymus bei nuomones, ieškota bendro vardiklio bendruomenių veiklos optimizavimo prognozėms. Tai – komandinis darbas.

Septynios darbo grupės plušėjo ne juokais. Jos kėlė ir rašė popieriaus lakštuose svarbiausias problemas, siūlė jų sprendimo būdus. Dabar buvo ypač gera proga savo nuomonę apie aktualiausias bendruomenių veiklos problemas ir jų sprendimo kelius pristatyti visiems seminaro dalyviams. Popieriuje liejosi jų norai ir svajonės, kol ant sienos atsirado ištisas bendruomenėms spręstinų idėjų „bankas“.

Bendro darbo ir ekspertų nuomonės metodo rezultatus, kolektyviai aptarė kiekviena komanda. Visa tai labai glaudžiai siejosi su koordinuotų projektų kūrimu, žmogiškųjų išteklių racionalesniu naudojimu bendruomenių veiklai organizuoti ir skatinti.

Miestelių ir kaimo bendruomenių atstovų susitikimas Svėdasuose ne tik praturtino dalyviams žiniomis, bet kartu įkvėpė ir daugiau pasitikėjimo savo jėgomis bei ryžto telkti kaimo bendruomenes naujiems darbams.

Dalykinei sambūrio programai išsekus, draugiški pokalbiai apie tai dar ilgai vyko prie kvapnios kavos puodelio.

Vytautas RIMŠA

Autoriaus nuotraukos