Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2015-09-10   Pravertos durys į kukliausio Anykščių menininko pasaulį
 
 

Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre rugsėjo 9-ąją atidaryta ir visą mėnesį veiks bene mažiausiai mūsų krašto bendruomenei žinomo profesionalaus menininko Jono Žuko kūrybos paroda. Metalo skulptoriumi ir medalininku tituluojamas menininkas pristatomas ne tik keliomis dešimtimis kūrinių, bet ir jo gyvenimą bei veiklą liudijančiomis nuotraukomis, archyviniais dokumentais, jo mokinio Jurgio Paulausko kūriniai.

Jonas Žukas ir parodos kuratorė dailininkė Jolita Karalienė prie ikonografinės ekspozicijos.

Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dekanas prof. Petras Gintalas prasitarė, kad Jono Žuko medaliai – kažkokia mistika, nes niekas daugiau Lietuvoje tokios kokybės kūrinių neįstengia padaryti.

Jonas Žukas. Fone - jo ir A+A žmonos Auksės Dovydaitytės-Žukienės jaunystės nuotraukos. Savo technologiją sukūręs ir unikalia technika medalius nuošaliame Mikierių kaime, Šimonių girios vidury, gaminantis meistras ne tik pats kuria naujus medalius, bet ir pagamina juos pagal kitų menininkų sukurtus ruošinius.

Kuo ypatingas J. Žuko kelias į dailės pasaulį, tiksliausiai apibūdino jo bendraamžis skulptorius Petras Repšys: „Kiek aš jį prisimenu, Jonas visada buvo pasitempęs, su kaklaraiščiu, o mes, dailininkai, šalia jo vaikščiojom kaip nepaklotos lovos...“

Parodoje eksponuojama vieno 1972-ųjų metų koncerto afiša primena, kad jaunystėje J. Žukas griežė altu, tik vėliau persikėlė iš Vilniaus į kaimą ir, visiškai pasitraukęs iš muzikos erdvės, atrado savyje dailininką.

Vieno koncerto, vykusio 1972 m. vasarį dabartinėje Vilniaus arkikatedroje, afiša.Menininko gyvenimo vingį, atvedusį į Anykščių rajoną, apibūdinęs Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Rasalas sakė, kad menininkas anuomet pasirinkęs „Mikierių kraštą, kuris  buvęs laisviausias nuo Lenino raštų“, nes pats esąs „taurios giminės taurus žmogus, dirbantis su tauriaisiais metalais“.

Šalia dešimčių jo sukurtų medalių – ir keliolika monumentalių skulptūros darbų: memorialinių ženklų, antkapinių paminklų. Tarp jų bene svarbiausias – paminklas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui Konstantinui Sirvydui Dabužiuose, kurtas net dukart, 1988 ir 2009 metais.

Prisimindamas neįprastą šio paminklo kūrimo istoriją, J. Žukas prisipažino esąs „šiaudadūšis“: kai kilęs sumanymas pagerbti K. Sirvydą jo gimtinėje, joks Lietuvoje žinomas menininkas nesutikęs tai padaryti per likusį mėnesį iki sumanyto renginio, o jis ėmėsi ir padarė, dirbdamas ištisomis paromis. Tačiau jau tuo metu jis sakęs, kad paminklas netinkamoje vietoje, prie ištuštėjusio kaimo kryžkelės, pastatytas. Tad kai jį, ten paskui suniokotą, buvo pasiryžta atkurti ir pastatyti Dabužių bažnyčios šventoriuje, menininkas mielai ėmėsi tokio darbo, o vietoj medinių jo elementų pritaikė akmeninius.

J. Žuką sveikina Anykščių rajono savivaldybės atstovas Saulius Rasalas.

J. Žukas sukūrė ir kitų atminimo ženklų Anykščių krašte, nors jo autorystė čia dažniausiai greit pamirštama. Tai jis statė atminimo akmenį Liudiškių kaime, paženklindamas Petro Biržio, labiau žinomo kaip Pupų Dėdės, gimtąją sodybą. Tai jis gamino naują akmeninį kryžių Jono Biliūno antkapiniam paminklui, kuris  buvo atgabentas nuo rašytojo kapo Zakopanėje ir dabar vėl pastatytas Liudiškių kalvos viršūnėje, po gaubtu.

Tai jo atkurtais ženklais vėl puošiasi Panevėžio vyskupijos kanauninkai, o Aukštaitijos rajonų savivaldybės didžiuojasi turėdamos medalius su miestų herbais. J. Žukas yra ir Pasaulio anykštėnų bendrijos medalio autorius.

Sveikinimai menininkui - nuo Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko pavaduotojos Bronės Lukaitienės.

Nors menininko asmens dokumentai liudija Joną Žuką gimus 1941-aisiais, jis brangina įrašą Subačiaus bažnyčios krikšto metrikų knygoje, kur Malakauskų šeimos atžala nurodomas kaip gimęs 1940-ųjų rudenį. Vėliau, tėvams slapstantis nuo persekiojimų ir tremties, jis prarado ne tik gimtadienį, bet ir prigimtinę pavardę, tačiau išliko orus, pasitempęs, dėmesingas ir itin pareigingas – lyg nejaustų savojo metų kraičio.

Muzikinis sveikinimas buvusiam muzikantui J. Žukui – kvarteto „4TANGO“ koncertas.

Tautvydas Kontrimavičius

 
 
    Atgal...