Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2015-11-07   Pro memoria. Gydytoja Lionė Gižinskienė
 
 

2015 m. lapkričio 1 d. Anykščiuose mirė gydytoja terapeutė Lionė GIŽINSKIENĖ (1948–2015).

Ir vaško žvakėmis lėtai lašės
Išėjusios ir paliktųjų skausmas...
Bėgs dienos, žaizdos pamažu užgis...
Prisiminimais gražiais, kaip margaspalvė, žydinti pieva apaugsim...
O vėjas nuolat vysis baltą debesį...
...Gal taip šnekėsimės su išėjusiais...

A+A Lionė GižinskienėGražus, šiltas, su auksiniais lapais ruduo, lapkritis ir vėl iš mūsų išsiveda pačius geriausius, dar jaunus kolegas.

Šių metų lapkričio 1 dieną – Visų Šventųjų dieną – išsivedė ten už horizonto, į Amžinybę, Gydytoją Lionę Dementavičiūtę-Gižinskienę.

Tai – Gydytoja iš pašaukimo, tai pati teisingiausia ir rūpestingiausia mūsų kolegė.

Tai – Gydytoja, kuri neskirstė pacientų į elitą ir kitus.

Gydytojai Lionei kiekvienas sutiktas pacientas buvo pats svarbiausias, dėl kiekvieno išgyveno, dėl kiekvieno skambindavo konsultantams, tardavosi, ką dar gali papildomai ištirti ir pagelbėti susirgusiam. O jei Gydytojos Lionės pacientą reikėdavo paguldyti į ligoninę, ji visada skambindavo kolegoms iš ligoninės, domėjosi ar diagnozės sutampa, kaip dar gali padėti, kaip gyja jos ligoniai, kada išrašys į namus, nes reiks aplankyti namie.

Nedaug mūsų kolegų taip rūpestingai ir sąžiningai rūpinasi savo pacientais.

Buvo metas, kai visi šeimos gydytojai dirbome visą parą, ištisus metus – dirbome kartu su Greitosios medicinos pagalbos medikais. Gydytoja Lionė ypatingai juos vertino ir gerbė – visada tiek budėdama GMP, tiek dirbdama savo kabinete konsultuodavo sudėtingiausius GMP atvežtus ligonius – tai vienintelė gydytoja, kuri priimdavo visus, ką benukreipdavo GMP medikai. GMP kolegėms nešdavo medicininės ir grožinės literatūros knygas, visada manė, kad GMP – labai svarbus ir sudėtingas darbas.

Gydymas antibiotikais visais laikais buvo sudėtingas. Svarbu ne tik dozės, tarpusavio derinimas, sąveika su kitais medikamentais, bet ir kokias mikroorganizmų rūšis veikia, kad nereikia skirti, kai sukėlėjas virusas, ir t. t.

Su Gydytoja Lione dėl antibiotikų skyrimo konsultuodavomės ne tik mes, įstaigos gydytojai, bet ir antrinės sveikatos priežiūros – ligoninės – kolegos, net skambindavo ir iš kitų rajonų.

Gydytoja Lionė labai domėjosi visomis naujovėmis medicinoje ir stengėsi tai taikyti savo pacientams.

Gydytoja Lionė, dirbdama Gydytojų konsultacinėje komisijoje, visada spręsdavo paciento naudai, kad būtų paskirtas efektyvesnis gydymas, kad pacientas
būtų visapusiškiau ištirtas.

Gydytoja Lionė buvo labai teisinga, darbšti, atidi žmonių skausmui, reikli sau, atjaučianti.

Administracijai Gydytoja Lionė buvo atradimas, nes ji priimdavo kiekvieną atvykusį pacientą, nesvarbu, ar jis buvo registruotas, ar ne, ar buvo savo apylinkės, ar kolegos, svarbu, kad pacientas ateidavo prie kabineto Nr. 21.

Administracijos atstovai sakydavo, kad tegul pacientai prisirašo prie Jūsų apylinkės, nes nuo to priklauso Jūsų atlyginimas – Gydytoja Lionė nusišypsodavo ir sakydavo: „Nesvarbu mano atlyginimas, man svarbu žmonės, aš juos visus pažįstu – negaliu nepadėti“.

Kolegas mylėjo visus, bet ypač gerbė ir vertino slaugytojas. Ypatingai džaugėsi su Gydytoja Lione kartu dirbusia slaugytoja, pasitikėdavo ja ir visada sakydavo, kad slaugytoja yra sumani, kvalifikuota, dirba puikiai, kad darbas sekasi sklandžiai ir todėl per dieną priimdavo daug pacientų. Gydytoja didžiavosi savo komanda.

Tačiau Gydytoja Lionė, kai jos slaugytoją pavaduodavo kitos slaugytojos, didžiavosi ir jų darbu, sakydavo, kad mūsų įstaigai ir anykštėnams pasisekė, nes turim tiek daug puikių slaugytojų.

Administracija gaudavo daug pacientų padėkų dėl gydytojos gero, nuoširdaus darbo.

Direktorė yra jai pareiškusi 2002 metais ir 2005 metais padėkas – už pasiaukojamą darbą, už meilę pacientams, už meilę tiesai, už kvalifikuotas medicinines žinias, už mokėjimą bendrauti.

2008 metais pagal pacientų padėkas ir Anykščių rajono meras yra pareiškęs Gydytojai Lionei Gižinskienei padėką už pagarbą anykštėnams ir nepriekaištingą gydytojos darbą.

Vienos anykštėnės padėka nuskambėjo ir šiandien (palydint Gydytoją Lionę): „Jei ne gydytoja Lionė, manęs jau 20 metų nebebūtų – ji išgelbėjo man gyvybę“. Gydytoja Lionė mylėjo ir gerbė visus pacientus, kolegas, visus anykštėnus. Atvira jos širdimi mes kartais piktnaudžiaudavome, tiek paremiant materialiai, tiek moraliai.

Lionės Dementavičiūtės gyvenimo kelias prasidėjo Kaišiadorių rajone Gastilonyse. Lionė labai domėjosi medicina, nes jos tėvelio pusbrolis buvo garsus Kauno Medicinos instituto prorektorius, profesorius, gydytojas akušeris ginekologas Vaclovas Sadauskas.

Baigė Kauno Medicinos institutą 1972 metais, įgijo gydytojos-terapeutės specialybę. Mergaičiukė iš Kauno rajono atvyko į Anykščius ir 1972 metais pradėjo dirbti Anykščių rajono centrinėje ligoninėje gydytoja. Tai pirmoji ir vienintelė gydytojos darbovietė, gal todėl gydytoja Lionė taip mylėjo gražų Anykščių kraštą ir jo žmones.

Anykščiuose – didžioji Meilė Koncervatorijos studentui Romualdui. Vedybos, šeima. Užauginta sumani ir inteligentiška, išsilavinusi, teisės mokslus baigusi dukra Oksana.

Ypatingai Gydytoja Lionė džiaugėsi savo anūkėliu Linuku, sumaniu, gabiu ir muzikaliu. Mylėjo ir mažąsias mergaites Ignę ir Urtę. Gydytoja, Jūs galite didžiuotis savo šeima – vyru, dukra, anūkais.

Gydytoja Lionė net išeidama iš mūsų mokėjo dar pakonsultuoti administraciją dėl klaidų mūsų slaugos ligoninėje. Dabar ten nusiųsti tie medikai, kuriems kaip ir Jums, Gydytoja, svarbūs pacientai, kurie gerbia ir moka suteikti medicininę, psichologinę pagalbą bei slaugyti. Tikimės, kad Jūsų dėka mūsų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė taps pavyzdžiu.

Gydytoja Lionė Gižinskienė yra pavyzdys jaunesniųjų gydytojų kartai ir mums. Šalia Gydytojos Lionės mums buvo gera dirbti. Gydytoja liks gerumo žmogui pavyzdys.

Nuoširdžiai užjaučiame Gydytojos Lionės vyrą Romualdą, dukrą Oksaną, žentą  Andrių, anūkus Liną, Urtę ir Ignę bei visus artimuosius ir liūdime kartu su jais.

Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenė

 
 
    Atgal...