Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2019-02-24   Pro memoria. Bibliotekininkas ir kraštotyrininkas Romualdas Vytautas Rimša
 
 

2019 m. sausio 28 d., eidamas 82-uosius metus, Vilniuje mirė ilgametis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinis bibliotekininkas ir bibliografas, veiklus spaudos bendradarbis Romualdas Vytautas RIMŠA (1937–2019).

A+A Romualdas Vytautas RimšaJo kompiuteryje liko nebaigta rašyti autobiografinė knyga. Tačiau lyg nujausdamas lemtingą savo gyvenimo kelio pabaigą, jis spėjo pirma laiko suredaguoti, išleisti ir išsiuntinėti prenumeratoriams naujausią jo redaguojamą laikraščio „Svėdasų varpas“ 2019 m. vasario mėnesio numerį. Jame išspausdintas ir paskutinis R. V. Rimšos straipsnis „Baigtas Anykščių kraštotyrininkų sąvadas“.

R. V. Rimša gimė 1937 m. balandžio 26 d. Sausalaukės kaime, Svėdasų valsčiuje, Rokiškio apskrityje (dabar Anykščių r.). 1953 m. baigęs Svėdasų mokyklos aštuonias klases, išvyko mokytis į Vilniaus bibliotekininkystės technikumą. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo mokslinio bibliotekininko ir bibliografo specialybę. Vėliau neakivaizdžiai mokėsi aspirantūroje, išlaikė filosofijos, užsienio kalbos, pedagogikos ir bibliotekininkystės kandidatinio minimumo egzaminus.

Įgytos žinios užtikrino kūrybingą darbinę veiklą. Ypač sėkmingai jo karjera klostėsi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: buvo Mokslinio metodikos skyriaus vyresnysis redaktorius (1966–1967), to paties skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas (1973–1977), Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas (1977–2002).

1971–1989 m. R. V. Rimša stažavosi Pabaltijo, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano bei kitose respublikinėse ir Erfurto (Vokietija) bibliotekose. Atkūrus nepriklausomybę, 1990–2002 m. stažuotes tęsė Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos nacionalinėse bibliotekose. Stažuočių temos: mokslinio tyrimo skyrių darbo organizacija ir veikla; bibliotekininkystės, bibliografijos ir informacijos darbai; gyventojų skaitymo interesų bei poreikių tyrimai ir jų rezultatų panaudojimas bibliotekose bei jų sklaida visuomenėje.

R. V. Rimša, dirbdamas Nacionalinėje bibliotekoje, buvo pakviestas į Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedrą, kurioje studentams dėstė lektologijos ir skaitybos sociologinių tyrimų metodologijos, metodikos, programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos terminijos norminimo ir kalbos kultūros kursus. Neliko abejingas ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto kvietimui ir čia dirbo per dešimt metų.

Daug laiko ir jėgų skyrė ir visuomeninei veiklai. Buvo Lietuvos valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Kultūros ministerijos Bibliotekininkystės mokslo tiriamojo darbo koordinavimo tarybos narys (1977–1983), o vėliau (iki 1989 m.) – sekretorius, Respublikinės mokslinės pedagoginės bibliotekos tarybos narys (1971–1989), LNB mokslo tarybos narys. Lietuvos bibliotekininkų suvažiavime 1989 m. išrinktas atkuriamos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininku. Pirmąkart, po 50 metų pertraukos, Lietuvos bibliotekininkų delegacijoje jis atstovavo Lietuvos bibliotekoms ir jų problemoms metinėse generalinėse IFLA sesijose Stokholme (1990) ir Maskvoje (1991). V. Rimšos pranešimas apie gyventojų skaitybos ypatumų tyrimus Lietuvoje buvo pristatytas 1992 m. pasaulinėje IFLA sesijoje (Naujajame Delyje, Indijoje).

1992 m. R. V. Rimša buvo išrinktas Lietuvos skaitymo asociacijos prezidentu (iki 2000 m.). Suomijoje 1990 m. – Tarptautinės skaitymo asociacijos (IRA) Europos tarptautinio vystymo komiteto (ETVK) įgaliotuoju atstovu Lietuvoje. Skaitė pranešimus ETVK metinėse sesijose Budapešte, Helsinkyje, Kopenhagoje, Malmėje, Stokholme, Varšuvoje ir kt. 1994–2000 m. buvo UNESCO Švietimo instituto (Paryžius, Prancūzija) narys.

R. V. Rimšos profesinių ir mokslinių interesų ratas buvo gana platus. Keliasdešimt metų jo dėmesio centre buvo nacionalinių bei kitų didžiųjų bibliotekų mokslinio darbo organizavimo ir vadybos optimizavimo problemos, jų mokslinės veiklos tobulinimas, gyventojų skaitybos tyrimų būklė. Apie tai R. V. Rimša rašė leidiniuose: „Tarptautinės bibliotekininkystės klausimai“ (1995), „Užsienio šalių ir tarptautinės bibliotekininkų draugijos“ (1991), „Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos“ (1998) ir kt.

Nuosekliai gvildendamas profesinės kalbos kultūros ir terminijos tyrimo bei norminimo problemas, su Aukse Ralyte parašė istorinę studiją „Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1989 m.“ (1989), parengė ir išleido keletą sunormintų Lietuvos bibliotekininkystės pagrindinių terminų standartų: „Katalogavimas. Katalogai ir kartotekos“ (1995), „Autorystė. Leidyba. Tekstai“ (su Nijole Kolesinskiene, 1996 m.), „Bibliotekos fondo organizavimas“ (su dr. Nijole Bliūdžiuviene, 1997 m.) ir kt. Vykdė ir periodinių leidinių tyrimus. Pavyzdžiui, tyrė žurnalo „Tautinė mokykla“ (su dr. Jonu Dautaru) straipsnių reikšmę mokytojų informavimo sistemoje (1991). Parašė straipsnių apie ekspertų nuomonės metodo taikymo klaidas, vertinant laikraščio „Mokslo Lietuva“ populiarumą ir jo tematikos aktualumą (2007).

Neliko skolingas ir savo gimtinei. Kartu su kitais 2007 m. R. V. Rimša įkūrė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“. Iš pradžių buvo jos sekretorius, o paskui (iki 2017 m.) – tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą. R. V. Rimša buvo knygų „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ (2012) ir „Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (2013) sudarytojas, redaktorius ir vienas autorių. 2011–2012 m. – laikraščio „Lietuvos bočiai“ redaktorius, o nuo 2016 m. redagavo Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ laikraštį „Svėdasų varpas“, buvo jo redkolegijos pirmininkas. Paskelbė kelias dešimtis straipsnių apie savo gimtąjį kraštą ir jo žmones. Aktyviai dalyvavo ir Vilniaus anykštėnų sambūrio veikloje, rašė apie jo darbus. Pastaraisiais metais nemažai straipsnių paskelbė Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“.

R. V. Rimša 1969 m. apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos ženklu „Už puikų darbą“, Tarptautinių knygos metų ženkleliu, garbės raštais. Už nuopelnus Lietuvos Respublikos bibliotekininkystei 2002 m. jam suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas. R. V. Rimša palaidotas gimtųjų Svėdasų kapinėse.

Visi, kuriems teko bendrauti ir bendradarbiauti su Romualdu Vytautu Rimša, reiškia gilią užuojautą velionio šeimos nariams: žmonai Janinai, sūnums Juozui, Gediminui ir visiems artimiesiems.

Dr. Jonas DAUTARAS, mokslolietuva.lt

Koks trapus ir nenuspėjamas kartais būna likimo siūlas, kaip netikėtai gali užgesti žmogaus gyvybė...

Sausio 27-osios vakarą mokslininkas bibliografas, bibliotekininkas, pedagogas, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, laikraščio „Svėdasų varpas“ redkolegijos pirmininkas Vytautas Romualdas Rimša tradiciškai elektroniniu paštu daugeliui pažįstamų, draugų, kolegų išsiuntinėjo ką tik naujai išleisto laikraščio „Svėdasų varpas“ šių metų 2-ąjį numerį. O jau kitos dienos rytmetį visus jį pažinojusius apskriejo skaudi žinia apie netikėtą Vytauto mirtį. Niekad nepailstantis, kunkuliuojantis energija, kupinas kūrybinių sumanymų, apie ramų poilsį negalvojantis svėdasiškis pralaimėjo kovą prieš sunkias ligas, medikai jau niekuo negalėjo padėti...

Sausio 30-ąją Vytautas Romualdas Rimša iš Vilniaus amžinajam poilsiui sugrįžo į gimtąjį Svėdasų kraštą ir atgulė miestelio kapinėse šalia savo tėvų. Į paskutiniąją kelionę velionį palydėjo ne tiktai jo artimieji, giminės, bet ir gausus būrys buvusių bendradarbių, bibliotekų darbuotojų, mokslininkų, kraštotyrininkų, literatų, suplūdo į kapines ir svėdasiškiai, kuriems Vytautas buvo gerai pažįstamas, toks artimas, mielas ir brangus... 

Jo nuopelnai gimtajam Svėdasų kraštui tikrai ženklūs. 2007 m. jis kartu su keletu bendraminčių subūrė kraštiečius ir įkūrė Svėdasiškių draugiją „Alaušas“, buvo išrinktas į organizacijos valdymo organus. Nuo 2016 m. vasaros pradėjus kas mėnesį leisti laikraštį „Svėdasų varpas“, tapo jo redkolegijos pirmininku ir vienu aktyviausiu laikraščio rašinių ir nuotraukų autoriumi. Vytautas parengė ir 2012 metais išleido solidžios apimties, net 440 puslapių, knygą „Svėdasai. Praeitis ir dabartis“, buvo knygos sudarytoju, moksliniu redaktoriumi ir bendraautoriumi.

Knygos pratarmėje jis rašė: „Skiriu visiems visiems mieliems Svėdasų krašto žmonėms – ir tiems, su kuriais vaikystės ar paauglystės metais teko žaisti, bėgioti, kaimynystėje gyventi ar mokytis, ir tiems, su kuriais ne kartą teko susitikti, bendrauti ir spręsti kasdienius gyvenimo ar darbo klausimus, ir tiems, kurių dar neteko pažinti, bet žinau, kad jie taip pat yra šio nuostabaus, nepakartojamo ir itin man brangaus Vaižganto krašto dori žmonės...“

Dar po metų jis sudarė ir redagavo gausiai iliustruotą straipsnių rinkinį „Svėdasiškių draugija „Alaušas“ : ištakos, istorija, veikla 2007–2012 m.“.  V. Rimša buvo nuolatinis visų svarbiausių renginių, organizuotų Svėdasų krašte, dalyvis. Ne kartą jis asmeniškai prisidėjo prie renginių, skirtų kraštiečiams rašytojams Juozui Tumui-Vaižgantui, Kajetonui Sklėriui, Stepui Zobarskui ir kt. organizavimo. Kasmet atvykdavo į Vaižganto gimtuosius Malaišius, kur rugsėjo mėnesį vyksta respublikiniai renginiai – „Vaižgantinės“, mielai su visais bendraudavo ir rūpestingai fiksuodavo fotoaparatu renginio akimirkas. Paskui pasidalindavo įspūdžiais periodinėje spaudoje su kitais skaitytojais. Nuolat dovanodavo knygų, laikraščių, dokumentinės medžiagos Kunigiškiuose veikiančiam Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, skatino ir kitus muziejų remti eksponatais, dalyvauti muziejuje vykstančiuose renginiuose.

2017 m. liepos 30-ąją, minint Muziejaus 30-metį, Kunigiškiuose garbingo 80-mečio proga buvo pasveikinti ir pagerbti trys kraštiečiai jubiliatai: aktorius Ferdinandas Jakšys, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, na, ir pats Vytautas Rimša. Prieš tai jubiliatų trijulė buvo pagerbta ir Svėdasuose.

Dar daug, oi, daug kūrybinių sumanymų, planų ateičiai puoselėjo Vytautas. Ketino parengti ir išleisti knygos „Svėdasai. Praeitis ir dabartis“ antrąją dalį, puoselėjo viltį parašyti prisiminimų knygą, užtai ir kaupė asmeninį fotoarchyvą. Ir dar daug apie ką mąstė, svajojo. Tiktai toji nelemtoji mirtis nutraukė visas svajones...

Vytautas BAGDONAS

 
 
    Atgal...