Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2019-04-13   Kraštiečių bendruomenių lyderiams – įkvėpimo dozė
 
 

Balandžio 12-ąją Anykščiuose, Menų inkubatoriuje-menų studijoje, Pasaulio anykštėnų bendrijos kvietimu surengtas pirmasis Lietuvos kraštiečių bendruomenių sambūris „Lietuva, kuri sujungia“.

Iš Gargždų ir Šilalės, Kazlų Rūdos ir Alytaus, Kėdainių ir Švenčionių savivaldybių, iš didžiųjų Lietuvos miestų į Anykščius dalykiškam pokalbiui apie kraštiečių bendruomenių siekius ir galimybes susibūrė per 70 įvairių bendruomenių lyderių bei savivaldos institucijų atstovų.

Sambūrio dalyviai, darbo dienai įpusėjus.

Kalba prof. E. Aleksandravičius.Sambūrio dalyviams pranešimus skaitė Lietuvių išeivijos instituto direktorius Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijus Aleksandravičius ir „City Alumni“ judėjimo atstovė Marija Šaraitė, savo asmenines patirtis, organizuojant kraštiečių bendrystę, pristatė netrukus Tauragės mero pareigas pradėsiantis eiti Dovydas Kaminskas.

Pranešėjų mintys daugiausiai sukosi apie vietos, kurią kiekvienas žmogus visą gyvenimą pripažįsta kaip savo „mažąją gimtinę“, vertę ir įtaką. Kalbėta apie tai, kaip tas ryšys, išliekantis bet kokiomis aplinkybėmis, gali praturtinti tiek patį žmogų, tiek ir jo gimtinę, kaip tai veikia skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmones.

Sambūrio dalyviams pristatytos Pasaulio anykštėnų bendrijos 27-erių metų veiklos patirtys irgi pasiūlė naujų idėjų kraštiečių bendruomenių veikloms plėsti. Kaip vėliau kalbėjo įvairių kraštų atstovai, juos nustebino jau prieš 12 metų pasirašyta PAB ir Anykščių rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.

Paminklo Vaižgantui projektą pristato Simonas Kazlauskas.Netikėtas buvo ir rašytojo Rimanto Vanago „Anykščių akademijos“ sumanymas. Sambūrio metu paaiškėjo, kad Lietuvoje jau plinta Pasaulio anykštėnų bendrijos iniciatyva Anykščiuose pradėta taikyti krašto ambasadorių idėja.

Savo įžvalgomis dalinęsis Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje pirmininkas Virginijus Jocys siūlė pernelyg neformalizuoti tokio pobūdžio veiklos, daugiau remtis netikėtomis iniciatyvomis ir laisva savanoriška veikla. Buvęs ilgametis Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis atkreipė sambūrio dalyvių dėmesį, kad ne savo gimtinėje, o atokiau nuo jos dažniausiai gyvena geresnį išsilavinimą įgiję, daugiau pasiekę kraštiečiai, tad paskatinta jų įtaka savo gimtinei gali būti itin reikšminga.

Pasaulio alytiškių bendruomenė keletą metų sėkmingai veikia ir be formalizuotos struktūros. Jos lyderė Vilija Ramanauskienė pasakojo, kaip bendra kilmė vienija alytiškius tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, kaip jie noriai dalijasi savo idėjomis su gimtuoju miestu ir tuo didžiuojasi. O štai Kauno anykštėnų „Vaižgantiečių“ klubo trijų kartų atstovai Gvidas, Dainius ir Simonas Kazlauskai sambūrio dalyviams pristatė savo idėją gimtajam Svėdasų kraštui – paminklo Vaižganto gimtinėje Maleišiuose projektą.

Savo entuziazmu sužavėję Kauno rajono Panevėžiuko kaimo bendruomenės atstovai Vytautas ir Eglė Juozapavičiai tikino, kad viskas prasideda nuo mažų darbų savo mažoje bendruomenėje – tik pažadintas kiekvieno žmogaus noras ką nors nuveikti vėliau duoda reikšmingų rezultatų.

Kalba Rimvydas Baltaduonis.Į sambūrį atvykusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos atstovų delegacija, vadovaujama šios komisijos pirmininko, šiuo metu JAV gyvenančio ir dirbančio uteniškio Rimvydo Baltaduonio, koncentravo dėmesį į šio pavasario aktualijas – pirmiausiai į gegužės 12-osios referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. „Mažosios Lietuvos – įvairiose pasaulio šalyse susibūrusios lietuvių bendruomenės – dabar kaip niekad garsiai kalba: tapatybė mums ne vis viena!“ – sakė į Anykščius atvykusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Kaip reikšmingiausių ateities darbų planas sambūrio dalyviams liks devynių tezių rinkinys, svarstytas kaip pirmojo susibūrimo rezoliucija. Sambūrio diskusijose buvo sutarta, kad kiekvienos savivaldybės garbės reikalas – užmegzti ryšius su kiekvienu tos vietovės išeiviu, nesvarbu, kur jis gyvena už tos savivaldybės ribų.

Šiomis tezėmis taip pat įvardinta būtinybė suformuoti Lietuvoje kraštiečių bendruomenių tinklą, kad kiekvienoje savivaldybėje tokia veikla būtų nuosekliai plėtojama, neskirstant kraštiečių, kiek toli nuo gimtinės jie gyvena, Lietuvoje ar užsienyje. Toks tinklas būtų auginamas į Lietuvos kraštiečių organizacijų asociaciją, kuri galėtų atstovauti bendraminčiams nacionaliniu mastu.

Būrelis sambūrio dalyvių.

Pasaulio anykštėnų bendrijos informacija

 
 
    Atgal...