Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2019-05-27   Gegužė prieš šimtmetį ir dabar: atminties žingsniai Anykščių krašte
 
 

Patriotinių renginių ciklas šių metų gegužės 19–26 dienomis pažymėjo Anykščių krašto išvadavimo nuo bolševikų valdžios 100-metį. Anuomet, 1919-ųjų pavasarį, tai kainavo apie dešimtį gyvybių, šiemet aukų nebuvo, nors šūviai ir aidėjo.

Anykščiai

Savanorių rikiuotė Anykščiuose klausosi T. Ladigos sveikiniimo.

Nors prieš šimtmetį pirmieji Lietuvos kariuomenę, karininko Kazio Ladigos atvestą, pasitiko kurkliečiai, šįkart jau naujosios Lietuvos kareivėliai pirmiau atžygiavo į Anykščius. Mat gegužės 19-ąją, sekmadienį, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 505-oji lengvoji pėstininkų kuopa, kapitono Edvino Žvirblio vedama, kaip tik baigė lauko pratybas.

Po poros parų pratybų lauke, tiesiai iš jų, nė namų pusėn neužsukę, savanoriai vidurdienį atžygiavo prie Anykščių bažnyčios. Čia buvo miestelėnų sutikti ir pagarbiai pasveikinti, pavaišinti – kaip ir prieš šimtmetį Anykščiuose toje pačioje vietoje buvę sutikti išlaisvinimą nešę Lietuvos kariuomenės kariai.

Prie Antano Baranausko paminklo savanorių kuopą pasitiko ne tik Anykščių meras Sigutis Obelevičius su padėkomis, bet ir anų laikų Anykščių vaduotojo K. Ladigos anūkas Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. Tomas Ladiga, pasidžiaugęs naujosios kartos savanorių ištverme, patriotine dvasia ir pasirengimu bet kada, iškilus reikalui, savo Tėvynę apginti.

Lyg padėkos odės čia nuskambėjo Anykščių vyrų vokalinio ansamblio „Varius“, Rimvydo Griauzdės suburto, dainos ir giesmės.

Tautvydas Kontrimavičius

Didžiakaimis ir Kurkliai

Prie Didžiakaimio memorialo.

Kurklių krašte penktadienį, gegužės 24-ąją, iškilmės prasidėjo Didžiakaimyje prie Pilkų giminės pastatyto paminklo Lietuvos Nepriklausomybės kovoms atminti. Atgimstančioje Lietuvoje privačioje sodyboje pastatytas iškilus akmenų mūro monumentas su geležiniu kryžiumi, pirmiausia skirtas 1920-aisiais žuvusiam Vyties Kryžiaus kavalieriui Povilui Pilkai atminti, vis labiau panašus į svarbiausią viso Kurklių krašto patriotinį simbolį.

Šį pavasarį jį papuošė dvi akmeninės lentos su įrašytomis Kurklių krašto didvyrių pavardėmis – 50 kurkliečių Lietuvos kariuomenės savanorių ir 13 Vyties Kryžiaus kavalierių – aukščiausiu koviniu valstybės apdovanojimu įvertintų Nepriklausomybės kovų dalyvių. Beje, tokiu gausiu ordininkų būriu nė vienas kitas Anykščių krašto istorinis valsčius negalėtų pasigirti – kone kas antras laisvės gynėjas anykštėnas, Vyties Kryžių gavęs, buvo būtent nuo Kurklių.

Prieš šimtą metų Lietuvą apginusių ir mums ją palikusių savanorių atminimo lentas palaimino Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų klebonas Nerijus Vyšniauskas, prie šio paminklo aidėjo trys pagarbos salvės – anykštėnų savanorių saliutas šimtametės atminties garbei.

Vėliau iškilmių dalyviai susibūrė Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos salėje į Pasaulio anykštėnų bendrijos surengtą istorinę konferenciją. Joje iš šio krašto kilęs mokslininkas istorikas dr. Norbertas Černiauskas šalia įvykių apžvalgos prasitarė: trūksta tik dar vieno atminimo ženklo Didžiakaimio memoriale – ir jis taptų itin reikšmingu šio krašto istorijos paminklu. Tai galėtų būti koks nors Kurklių operacijos, vykusios čia 1919 m. gegužę, atminimo simbolis – juk būtent čia, ties Didžiakaimiu, prieš šimtą metų ir prasidėjo Aukštaitijos laisvės pavasaris.

Pavasaris, kurio dvasią Kurkliuose po šimto metų paliudijo dainos, kurias drauge užtraukė abu karininko Kazio Ladigos anūkai Tomas ir Linas Ladigos. Regis, tos pačios dainos, kurias prieš šimtą metų šiuose kraštuose dainavo ir jų senelio vedami Lietuvos kariai.

Tautvydas Kontrimavičius

Burbiškis ir Rubikiai

Gegužės 26 d. Burbiškyje ir Rubikiuose pagerbti Lietuvos savanoriai. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, buvo prisiminti istoriniai mūšiai Burbiškių krašte.

1919 m. gegužės 23 d. ties Rubikių kaimu kautynėse su Sovietų Rusijos kariuomene prie Rubikių ežero žuvo Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininkų pulko kariai savanoriai: viršila Liudas (Liudvikas) Biriukas, Tamošiaus sūnus, gimęs 1898 m. spalio 22 d. Mikalinos kaime Leipalingio valsčiuje (dabar – Druskininkų sav.), įstojęs savanoriu 1918 m. gruodžio 23 d., ir eilinis Pranas Grušauskas.

Šv. Mišias už žuvusius Lietuvos kariuomenės karius aukojo Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius kun. Stasys Tamulionis. Pagerbti žuvę šiame krašte, bei visi iš Burbiškio parapijos kilę savanoriai, kovoję su bermontininkais, lenkais, bolševikais.

Bažnyčioje sugiedotas Lietuvos himnas, pašventintos žvakutės, skirtos savanorių kapams. Burbiškio bendruomenės pirmininkės Rasos Žąsinienės pakviesti, bendruomenės nariai aplankė parapijos kapines, kuriose palaidoti savanoriai, uždegė žvakutes ant žinomų jų kapų. Rubikių kapinėse uždegė žvakutes ant žuvusių Lietuvos savanorių Liudo Biriuko ir Prano Grušausko kapo. Prie paminklo, pastatyto Liudo Biriuko žūties vietoje, minėjimo dalyviai sugiedojo Lietuvos himną, pagerbdami iš Burbiškio krašto kilusius savanorius.

Atsiliepdama į Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, asociacijų „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ ir „Memorialas“ iškeltą iniciatyvą „Ateik, organizuok, pagerbk!“, šį minėjimą, kuriame pagerbti kariai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę, organizavo Burbiškio bendruomenės pirmininkė Rasa Žąsinienė.

Didelė bendruomenės padėka Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebonui kun. Stasiui Tamulioniui už ypatingą Lietuvos savanorių pagerbimą ir patriotizmo puoselėjimą jo aptarnaujamose parapijose.

Alvydas Malinauskas

 
 
    Atgal...