Dar nespėjus nulinkti Vėlinių gėlėms ant anykštėnų kapų, Anykščių senosios kapinės priglaus 2021 m. lapkričio 12-ąją į Amžinybę iškeliavusią Mokytoją Almą DAČIULIENĘ (1936–2021).

Vasarą 85-metį pasitikusi Mokytoja jau kiek laiko buvo retai matoma Anykščiuose, tik tyliai džiugino artimiuosius privačioje erdvėje. Bene paskutinį kartą ji žvaliai bendravo su savo buvusiais mokiniais sambūryje prie Antano Baranausko paminklo, prieš trejetą metų minint jo pastatymo 25-metį. Tačiau jos pėdsakai, palikti ugdant kelias Anykščių miesto mokinių kartas, giliai įsirėžė ir pasklido aplinkui it nematomas šleifas.

Senos anykštėnų Gudanavičių giminės atstovė, 1954 m. baigusi Jono Biliūno vidurinę mokyklą, paskui studijas Vilniaus pedagoginiame institute, 1960-aisiais pasuko į Anykščių kraštą kaip diplomuota rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Penkerius metus padirbėjusi Kavarske, sukūrusi šeimą ji grįžo į Anykščius. Žymią savo gyvenimo dalį Alma Dačiulienė praleido mokydama vaikus ten pat, kur ir pati baigė vidurinę mokyklą, tik jau tame pačiame pastate įsikūrusioje Anykščių 2-ojoje vidurinėje, paskui Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje. Čia ji išleido ir keturias savo auklėtinių laidas (1971, 1975, 1984 ir 1992 m.).

Kai tenka išsirinkti vieną žodį, kuris tiksliausiai apibūdintų Mokytoją, tampa aišku, kad Almą Dačiulienę visą gyvenimą lydėjo žodis „teisinga“. Tarp kelių tūkstančių mokinių, kuriuos ji mokė pirmosios užsienio kalbos, vargu ar atsirastų vienas kitas, kuris saugotų širdyje nuoskaudą, kad buvęs nepelnytai įvertintas – per daug ar per mažai.

Todėl neretai pokalbiuose apie kadaise prabėgusius mokslo metus būtent ši Mokytoja prisimenama kaip viena iš nedaugelio, vertinusi žinias, o ne mokinį, vertinusi kiekvieną pastangą, o ne bendrą įspūdį. Almos Dačiulienės lūpose rusų kalba niekuomet neturėjo jos laikui būdingo sureikšminimo – tos kalbos buvo mokoma tik kaip priemonės bendrauti, geriau pažinti A. Puškiną ar I. Turgenevą.

Daugiau nei 57 metus Almos ir Algimanto Dačiulių šeima žavėjo ją pažįstančius anykštėnus santūria elegancija ir abipuse pagarba – ko gero, svarbiausiu ilgo bendro gyvenimo garantu. Mokytojos ir žemės ūkio specialisto, rajoninės grandies vadovo šeimoje užaugo dukterys mokytoja Rasa ir vadybininkė Kristina, trys anūkės ir jau auga proanūkis.

Atsisveikinimu ties Amžinybės vartais kelionė nesibaigia. Lai lieka Mokytojos veidas, jos padrąsinantis teisingas žodis anykštėnų mokinių atmintyje, lai jos pavyzdys kiekvienam ją prisimenančiam padeda įveikti savo gyvenimo egzaminus.

Atsisveikinti su Mokytoja Alma Dačiuliene bus galima laidojimo namų salėje (Vilniaus g. 13) lapkričio 20 d., šeštadienį, nuo 11 val. Lapkričio 21 d., sekmadienį, 9 val. – Šv. Mišios Anykščių Šv. Mato bažnyčioje, o 12 val. urna su velionės palaikais bus palydėta į Anykščių senąsias kapines.

-anykstenai.lt