Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2026-01-09   Apie Emiliją Pliaterytę ir Kapčiamiestį
 
 
Anykštėnas istorikas Norbertas Černiauskas savo mėgstamu alternatyviosios istorijos pasakojimo stiliumi socialinio tinklo FACEBOOK paskyroje reagavo į sunkų Lietuvos kariuomenės poligono kūrimą Kapčiamiesčio apylinkėse...
Vyksta etnografinė ekspedicija Dzūkijos miškuose. Studentai randa skustagalvį senolį, kuris sakosi galįs paporinti apie senus-vertybinius laikus. Ir pasakoja. 

1831 metai. Lietuvos sukilėlių kapitonė Emilija Pliaterytė su būreliu kovotojų traukiasi per Užnemunės miškus, pro Kapčiamiestį, tikisi greitai atsipūsti, atgauti jėgas ir toliau kovoti su Rusijos imperijos valdžia.

Po klajonių miškais sukilėlių būrys užsuka į nuošalią sodybą ir pasiprašo nakvynės, vandens. Šeimininkai atsako, kad sodyboje nelabai yra vietos, kad tai vasarnamis ir žiemą čia apskritai negalima apsistoti. O vandens šuliny irgi sekloka, o ar neužkrės požeminių gyslų šitie sukilėliai kokiomis ligomis? 

Kitoje sodyboje šeimininkai pasako, kad jie esą už taiką ir karo taikioje imperijoje nepropaguoja, todėl, jei reikės, priims tik caro armiją. Lietuvių karėms ir kariams teko traukti toliau. 

Trečiame vienkiemyje kapitonė Pliaterytė už prieglobstį pasiūlė pinigų, tačiau buvo išvadinta valkata ir pavyta šalin. 

Galiausiai būrys nusprendė tiesiog apsistoti aplinkiniuose miškuose, tačiau iš kažkur prisistatęs vietinis pareiškė, kad čia nevalia trypti paklotės, nes po metų nebeaugs grybai. 

Galiausiai sukilėliams buvo pasiūlyta tėvynę ginti kur nors toliau už pačios tėvynės. Tuo tarpu kapitonė Pliaterytė numirė, sukilimas baigėsi, o tėvynei dar teko palaukti geresnių laikų.

P. S. Paskutinę naktį sapnavo, kad po 200 metų gal čia bus tėvynės poligonas, bet sapną nutraukė vietinis, kuris pažadino kapitonę ir liepė joti tolyn...
 
 
    Atgal...